Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg) ir pateikiamas dviem skaičiais, rašo express.co.uk.
Šie skaičiai yra:
- Sistolinis spaudimas (didesnis skaičius). Tai yra jėga, kuria širdis pumpuoja kraują po visą kūną;
- Diastolinis spaudimas (mažesnis skaičius). Tai yra kraujagyslių pasipriešinimas kraujotakai.
Koks kraujospūdis yra normalus?
Pasak NHS, normalus kraujospūdis yra nuo 90/60 mmHg iki 120/80 mmHg. Aukštas kraujospūdis, dar žinomas kaip hipertenzija, yra didesnis nei 140/90 mmHg. Žemas kraujospūdis yra mažesnis nei 90/60 mmHg.
Ne vienam kyla klausimas, ar normaliam kraujospūdžiui įtakos turi amžius. Senstant kraujospūdis paprastai pakyla. Taip yra dėl to, kad arterijos tampa standesnės, bet taip pat ir dėl gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, reguliariai nesimankštinama.
Tai, kas laikoma normaliu kraujospūdžiu, nesiejama su jūsų amžiumi. Sveiko kraujospūdžio diapazonas yra tas pats, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus.
Aukštas kraujo spaudimas – kas jį sukelia?
Aukštas kraujospūdis retai turi pastebimų simptomų, todėl svarbu reguliariai jį pasitikrinti. Suaugusiesiems, vyresniems nei 40 metų, rekomenduojama kas metus-dvejus pasitikrinti kraujospūdį. Jei aukštas kraujospūdis negydomas, gali padidėti širdies priepuolio ir insulto rizika.
Ne visada įmanoma nustatyti pagrindinę aukšto kraujospūdžio priežastį, tačiau yra veiksnių, kurie gali padidinti riziką susirgti hipertenzija. Tai:
- Antsvoris;
- Nepakankamas fizinis aktyvumas;
- Nepakankamas vaisių ir daržovių kiekis mityboje;
- Per didelis alkoholio vartojimas;
- Per gausus kofeino vartojimas;
- Rūkymas.
Pasirinkus sveiką gyvenimo būdą, galima sumažinti savo kraujospūdį ar išvengti jo didėjimo. Aukštas kraujospūdis taip pat gydomas vaistais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
