Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte aukštą kraujospūdį – dažnai veiksmingiausiai veikia visai paprasti gyvensenos pokyčiai.
Mityba, kurioje yra daug druskos (arba natrio), gali padidinti kraujospūdį, todėl padidėja širdies ligų ir insulto rizika.
Geriausia pradėti nuo akivaizdžių dalykų, tokių kaip neberti druskos ant patiekalų, tačiau iš tikrųjų pirmiausia reikia apriboti tų maisto produktų, kuriuose yra apgaulingai daug druskos, vartojimą.
Venkite perdirbtos mėsos
„Heart Research Institute UK“ (HRI – Didžiosios Britanijos Širdies tyrimų institutas) teigia, kad rūkyta ir perdirbta mėsa yra ypatinga problema, nes dažnai dešrelėse, šoninėje, kumpiuose, saliamiuose, mėsos konservuose ir paštetuose randama daug druskos.
Žinoma, tai nereiškia, kad jums reikia jų visiškai atsisakyti, tačiau patariama šiuos maisto produktus valgyti saikingai, rašo mirror.co.uk.
„Blood Pressure UK“ paaiškina: „Vartojant druską kūnas sulaiko vandenį. Jei jos vartojate per daug, papildomas vandens kiekis kraujyje reiškia, kad kraujagyslių sienelės patiria papildomą spaudimą, todėl padidėja kraujospūdis“.
PSO, Pasaulio sveikatos organizacija, rekomenduoja sveikiems suaugusiems suvartoti ne daugiau kaip penkis gramus druskos per dieną, nors žmonės linkę vartoti daug daugiau“, – sako HRI.
Jie pataria, kad paprasti mitybos pakeitimai, siekiant sumažinti suvartojamą druskos kiekį, yra greičiausias būdas sumažinti kraujospūdį.
„Sumažinkite druskos kiekį, kurį dedate į maistą, suteikdami skonio kitomis žolelėmis ir prieskoniais, tokiais kaip čili, imbieras, česnakai ir kalendra. Taip pat patartina nuplauti ir nusausinti konservuotus maisto produktus, kad pašalintumėte kuo daugiau natrio turinčio skysčio“, – sako jie.
Taip pat galite pasirinkti mažai natrio turinčias maisto produktų versijas, tokias kaip troškinti padažai ar sultiniai, jei juos naudojate. Sumažinkite perdirbtų užkandžių, tokių kaip sausainiai, traškučiai ir krekeriai, suvartojimą.
NHS teigia, kad svarbu sutelkti dėmesį į subalansuotos mitybos palaikymą, kai baltymai gaunami iš įvairių šaltinių.
„Sveika, subalansuota mityba yra svarbi geros sveikatos garanto dalis ir gali padėti jaustis puikiai, – sako sveikatos įstaiga. – Tai reiškia, kad reikia valgyti įvairų maistą tinkamomis proporcijomis ir vartoti reikiamą kiekį maisto bei gėrimų, kad būtų pasiektas ir išlaikytas sveikas kūno svoris“.
Dauguma žmonių suvartoja per daug kalorijų, per daug sočiųjų riebalų, cukraus bei druskos, ir nepakankamai vaisių, daržovių, riebios žuvies ar skaidulų.
Dažnai nepasireiškia jokie simptomai
Akademinis medicinos centras „Mayo Clinic“, įsikūręs JAV, perspėja: „Dauguma aukštą kraujospūdį turinčių žmonių nejaučia jokių požymių ar simptomų, net jei kraujospūdžio rodmenys pasiekia pavojingai aukštą lygį“.
NHS teigia, kad vienintelis būdas sužinoti, ar jūsų kraujospūdis yra per aukštas, yra jį pasitikrinti bent kartą per penkerius metus visiems vyresniems nei 40 metų asmenims.
Klivlando klinika paaiškina, kad kraujospūdžio rodmenis sudaro du skaičiai – sistolinis ir diastolinis.
Didesnis skaičius yra sistolinis kraujospūdis, rodantis spaudimą kraujagyslių sienelėse širdies dūžio metu. Apatinis skaičius yra diastolinis kraujospūdis, rodantis spaudimą kraujagyslėse tarp širdies dūžių.
Laikoma, kad aukštas kraujospūdis yra 140/90 mmHg arba didesnis (150/90 mmHg ar daugiau, jei esate vyresnis nei 80 metų). Idealus kraujospūdis paprastai yra nuo 90/60 mmHg iki 120/80 mmHg.
Hipertenzijos simptomai
Yra keletas simptomų, rodančių hipertenziją. Ją gali išduoti šie požymiai:
• dusulys;
• galvos skausmas;
• neryškus matymas;
• kraujavimas iš nosies;
• skausmas krūtinėje;
• galvos svaigimas.
„Blood Pressure UK“ teigia, kad būtų protinga apriboti alkoholio vartojimą ir, jei reikia, numesti svorio. Taip pat stenkitės nevartoti daug kofeino ir mesti rūkyti.
Labdaros organizacija taip pat teigia, kad fizinis aktyvumas yra puikus būdas sumažinti širdies ir kraujotakos ligų riziką bei sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
Jei nerimaujate, kad gali būti padidėjęs kraujospūdis, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.