„Žąsies odos“ terminas daugelį žmonių lydi dar nuo vaikystės, kuomet artimieji paraudusią ir tarsi išbertą mažais spuogeliais, kurie nėra spuogai, odą vadindavo būtent šiuo keratosis pilaris pavadinimu.
Kaip atpažinti šią odos būklę ir nepainioti jos su įprastais bėrimai bei kaip galime ją prižiūrėti tv3.lt naujienų portalui papasakojo Astos Dumbliauskienės odos klinikos gydytoja dermatovenerologė Nastasija Savickaja.
Žąsies oda – kaip ji atsiranda?
Lotyniškai ši odos būklė medicinos specialistams žinoma kaip keratosis pilaris, tačiau visuomenėje ją įprasta vadinti „žąsies oda“. Toks pavadinimas visuomenėje pasirinktas vartoti vien todėl, kad nuo šalčio oda tarsi pašiurpsta, pasidaro grublėta ir taip primena ne bet ko kito, o žąsies odą.
„Žąsies oda“, moksliškai vadinama keratosis pilaris, yra sutrikimas, kuomet odoje iki galo nenusisluoksniuoja odos sluoksniai ir dėl to odoje lieka tarsi kamštis, kuris susidaro plaukų folikulo viršutinėje dalyje bei tai nulemia genetinės priežastys“, – aiškina Astos Dumbliauskienės odos klinikos gydytoja dermatovenerologė Nastasija Savickaja.
Dažniausiai ši odos būklė pasireiškia daugumai vaikų, paauglių, tačiau, kaip teigia gydytoja dermatovenerologė, „žąsies oda“ kankina įvairaus amžiaus asmenis:
„Neretai, tai būna šalutinis vaistų poveikis, po kurio pasireiškia ši „žąsies oda“. Pavyzdžiui, ilgą laiką taikant chemoterapiją ar vartojant kitus, rimtus vaistus.“
Pasak gydytojos dermatovenerologės N. Savickajos, keratosis pilaris odos būklė pasireiškia apie 50 procentų neturinčių genetinių patologijų vaikų ir apie dviem trečdaliems, kurie tokias turi, pavyzdžiui, ichtiozę.
„Žasies oda“ yra vienas iš požymių tiems, kurie turi genetiškai paveldėtą atopinį dermatitą. Tačiau, vieniems ši būklė pasireiškia labiau, o kitiems – mažiau. Labiausiai tokie odos pakitimai pastebimi žiemos periodu, kuomet oda ir taip išsausėja, o namuose šildo įvairūs kondicionieriai bei radiatoriai dėl kurių oras tiek namie, tiek lauke būna sausas. Ši problema būtent šaltuoju metu laiku gali pasireikšti labiau, kadangi oda bus sausesnė nei įprastai. Vasaros metu, „žąsies odos“ būklė gali pagerėti arba visai išnykti“, – gydytoja teigia N. Savickaja.
Kaip atskirti?
Dažniausiai keratosis pilaris simptomus galima pastebėti tose kūno vietose, kuriose susidaro didžiausia trintis tiek pačios odos, tiek rūbų ar jų siūlių. Pavyzdžiui, žastų srityje, šlaunyse, gali pasirodyti ir ant kaklo nugarinio paviršiaus, juosmenyje.
Taip pat, neretai stebėdami savo kūno odą, galime nepastebėti „žąsies odos“ simptomų, kadangi juos lengva sumaišyti ir palaikyti kaip įprastus, vietinius išbėrimus:
„Tai dažnai atrodo tarsi spuogeliai, bet tai tikrai nėra jie. Tai yra užsikimšę keratoninėmis masėmis plaukų folikulai, kurie gali būti tiesiog kaip apčiuopiami odos pakitimai. Neretai gali pasitaikyti ir infekcijų, kuomet prasideda uždegiminiai pakitimai, jeigu odos būklės stadija paūmėja.
Tačiau, minėtose srityse oda dažniausiai būna sausa su keratoninėmis papulėmis plaukų folikuluose, aplink kuriuos odos sritis neretai ir parausta.“
Visgi, pasak gydytojos dermatovenerologės pasitaiko ir retesnių „žąsies odos“ simptomų variantų.
„Yra viena atskira rūšis – atrofinis keratosis pilaris, kuri yra labiau susijusi su genetika. Tokia būklė dažniausiai būna veido odos srityje – skruostuose, prie ausų, antakių galiukuose. Šiose vietose matomas būna paraudimas, atsiranda šerpetojimas. To tokių bėrimų dažnai lieka įdubimai, randai, kurių vietose nebeauga plaukeliai“, – aiškina Astos Dumbliauskienės odos klinikos gydytoja dermatovenerologė Nastasija Savickaja.
Kokia profilaktika?
Nors „žąsies oda“ nėra itin pavojinga odos būklė, tačiau ji estetiškai, kuomet iš švelnios odos tampa šiurkšti, žmogui gali kelti nepatogumą. Visgi, gydytoja juokauja, kad vieno gydymo nėra, todėl vienos tabletės, kurią būtų galima išgerti ir viskas praeis, taip pat nėra.
„Reikėtų taikyti nuolatinę priežiūrą, kuri būtų kaip prevencija. Rekomenduojama gausiai drėkinti pažeistas odos vietas – du arba keturis kartus per dieną. Žiemos metu reikėtų pasirūpinti kremais, kuriuose yra šlapalo – jis geriau suminkštins odą.
Kartą arba du per savaitę galima panaudoti ir odos šveitiklį, tačiau jis turėtų būti švelnus ir tepamas ant sudrėkintos odos. Jokiu būdu negalima trinti ar kitaip jo šiurkščiai naudoti, padarykite lengvą pilingą, kad nusluoksniuotumėte viršutinį susikaupusį odos sluoksnį“, – pataria gydytoja dermatovenerologė N. Savickaja.
Esant ūmiai būklei yra skiriami vaistai, tačiau toks jų vartojimas galimas tik su gydytojo dermatologo priežiūra. Odos gydytoja taip pat tikina, kad profilaktikai gali būti taikomas ir lazerinis gydymas, ypač, jeigu „žąsies odos“ būklė yra ūmi:
„Šviesos lazeris gali padėti laikinai pašalinti odoje esantį raudonį. Taip pat galima taikyti kaip prevenciją ir lazerinę depiliaciją, kad tie plaukeliai folikule neaugtų ir kuo mažiau dirgintų problemines vietas.“
Renkantis priemones, svarbu atkreipti dėmesį, kad jos būtų skirtos sausai, atopinei ar jautriai odai. Šaltuoju metų sezonu, gydytoja dermatovenerologė rekomenduoja rinktis aliejinius, kreminius, švelnius prausiklius, kurių sudėtyje nebūtų muilo, kadangi jis dar labiau džiovins ir sausis odą.
„Reikėtų naudoti kuo daugiau drėkinamųjų priemonių skirtų sausai, jautriai, atopinei odai. Puikiai gali tikti kremai, kuriuose bus nedidelis procentas šlapalo“, – priduria gydytoja.
Kaip jau ir buvo minėjusi pašnekovė, „žąsies odos“ būklės pagerėjimo galime tikėtis vasaros metu, kuomet oras būna drėgnesnis ir pagerėja kitos sveikatos būklės, kurios turi įtakos keratosis pilaris paūmėjimui:
„Be to, reikia nepamiršti, kad saulė skatina ir kitų ligų atsiradimą, tad reikės rasti šiokį tokį balansą.“
