Elektrodais stimuliuojama diafragma – po plaučiais esantis stambus kupolo formos raumuo, labai svarbus kvėpavimui.
Miego apnėja (apnėja – medicinos terminas, kuriuo apibūdinama kvėpavimo pauzė) yra dažnas sutrikimas, kurį turi beveik du milijonai britų, rašoma dailymail.co.uk. Šis sutrikimas būna dviejų tipų – obstrukcinė miego apnėja ir centrinė miego apnėja.
Dažniausiai nustatoma obstrukcinė miego apnėja – jos atveju miego metu kvėpavimo takų minkštieji audiniai subliūkšta.
Centrinės miego apnėjos atveju, kuri pasitaiko 20 procentų apnėja sergančių žmonių, smegenys laikinai nustoja siųsti signalus kvėpavimą valdantiems raumenims.
Abi miego apnėjos formos sukelia knarkimą, kai po apnėjos pacientas vėl pradeda kvėpuoti – knarkimas yra per susiaurėjusius kvėpavimo takus varomo oro rezultatas.
Obstrukcinė miego apnėja gali būti veiksmingai gydoma kaukę primenančiu įtaisu, kuris teikia vadinamąjį pastovų teigiamą slėgį (arba CPAP, angl. continuous positive airway pressure), kad kvėpavimo takai būtų atviri.
Tačiau šis metodas netinka centrinei miego apnėjai, kadangi jos atveju ne tik atsipalaiduoja raumenys, bet taip pat iš smegenų nesiunčiamas signalas įkvėpti.
Ši nauja gydymo priemonė stimuliuoja freninį nervą, kuris driekiasi nuo kaklo žemyn iki aplink plaučius esančios zonos ir dalyvauja diafragmos judėjime.
Prietaiso veikimo principas toks: jis aptinka kvėpavimo sutrikimą apnėjos metu ir į freninį nervą siunčia smulkius elektros impulsus, tokiu būdu aktyvuodamas raumenis, kurie judina diafragmą, ir atstatydamas įprastinį kvėpavimo ritmą.
Už telefoną mažesnis prietaisas, sudarytas iš generatoriaus ir titano dėkle įtvirtintos baterijos, implantuojamas po oda dešinėje krūtinės pusėje.
Stimuliavimo laidelis yra implantuojamas dešiniojoje brachiocefalinėje venoje, kuri yra šalia vieno iš dviejų freninių nervų krūtinėje.
Antrasis laidelis, skirtas kvėpavimo judesių stebėjimui, implantuojamas kitoje krūtinės venoje. „Journal of Thoracic Disease“ publikuotas tyrimas rodo, kad šis metodas gali būti labai efektyvus.
Vieno tyrimo metu apnėjų skaičius ir dažnis sumažėjo keturis kartus, o kito – centrinės apnėjos rodiklis, kuriuo matuojamas sutrikimo sunkumas, vidutiniškai nukrito nuo 27 iki vieno.
„Šių pacientų atvejais pastebėtas ypatingas efektyvumas.“ – rašo Nanjingo medicinos universiteto Kinijoje tyrėjai.
Šefildo universiteto otologijos ir neurootologijos profesorius dr. Jaydipas Ray sako: „Nervų impulsai kontroliuoja daugelį organizmo gyvybinių funkcijų. Nervų stimuliavimas sėkmingai naudojamas šių nervų impulsų atstatymui. Šis technika – tai labai įdomus centrinės miego apnėjos gydymo atradimas. Pirminiai rezultatai rodo milžiniškas galimybes padėti nuo šio sutrikimo kenčiantiems žmonėms.“
■ Anot „Chest“ žurnale publikuoto tyrimo, tik nosį dengiančios kaukės nuo knarkimo yra efektyvesnės už tas, kurios dengia tiek nosį, tiek burną.
Daugelis tokių kaukių dengia tik nosį ir teikia nosies kvėpavimo takų CPAP arba dengia nosį ir burną, tokiu būdu teikdamos tą pačią pagalbą tiek pro nosį, tiek pro burną.
Daugelį tyrimų apžvelgę mokslininkai teigia, kad yra keletas galimų paaiškinimų, kodėl burnos ir nosies CPAP yra mažiau efektyvus. Gali būti, kad nosį ir burną dengiančios kaukės atstumia smakrą ir liežuvį atgal, tokiu būdu sąlygodamos obstrukciją.
„Nosies ir burnos kaukes naudojantys pacientai turėtų būti atidžiai stebimi, o nosies kaukės turėtų būtų pirminis pasirinkimas.“ – sako San Paulo universiteto Brazilijoje mokslininkai.
