Skaičiuojat priešpaskutinę gyvenimo Anglijoje savaitę, teko vėl suskraidyti į Vilnių, ir kadangi šeštadienio ryte Wizzair neskraido, teko penktadienio vakare skristi liūdnos reputacijos oro bendrove Ryanair.
Apie juos esu rašęs kaip apie nemaloniausią Europos avialiniją (http://uzkalnis.popo.lt/2011/02/22/nemaloniausia-europos-oro-linija-jau-greitai-vilniuje/), ir čia dar per švelnus pavadinimas. Tik nepradėkit man apie tai, kad „skraidina nuo taško A į tašką B už mažiau pinigų“ – pakartosiu, aš neturiu problemos su pigiu skraidinimu ir net su atskirais mokesčiais už kiekvieną dalyką, net už tokį, kuris neišvengiamas. Aš ne beždžionė, aš moku skaičiuoti ir žinau, kiek man galų gale kainuos kelionė, ir čia viskas tvarkoje.
Problema yra tokia, kad pabrėžtinai, su pasimėgavimu, elgiantis su keleiviu kaip su gyvuliu, išeina taip, kad jų reisais skraido daugiausiai tie, kas iš esmės neprieštarauja, kad su jais elgtųsi, kaip su gyvuliais. Galų gale lieka iš esmės sugyvulėjęs kontingentas su visomis išplaukiančiomis pasekmėmis. Čia kaip su psichėmis pardavėjomis Tarybų Lietuvoje (ir jų atmainomis laisvojoje kryžių ir dainų šalyje): pirkėjai neprieštaravo, kad ant jų bliautų, tai jos ir bliaudavo. O susitvarkyti galima, jei nesėdi ir nekenti. Čia iš esmės taip pat, kaip ir su 800 Lt atlyginimais: tokius moka, kol yra kas už tokius dirba.
O Ryanairas toks koks yra, toks ir bus, kol nebus pakankamai atsisakančių mokėti savo pinigus už šį bespredielą.
Prieinu Vilniuje prie registravimo į London Stansted reisą (nes skridau su bagažu) – tuščia. Klausiu, sakau, čia gal blogas užpildymas šiandien? Ko taip žmonių nėra? Ne, sako, užpildymas kaip niekad, tik niekas beveik su bagažu neskrenda. Wizzair visai kitais vaizdas: ten krepšių žymiai daugiau.
Kadangi pasakojant apie tokius reisus, priimta duoti patarimus, tai aš patarimo neduosiu, nors galėčiau pasakyti, kad Priority Boarding (įlaipinimas be eilės) už £4 yra vienas geriausių dalykų šioje avialinijoje – tiesa, pirmas praėjęs pro vartus, pirmas atsistosite laukti priprakaituotame Vilniaus oro uosto koridoriuje, iš kurio pėstute varysite iki lėktuvo, bet iš jo pirmas ir išeisite, ir galėsite pirmas įbėgti į lėktuvą ir atsisėsti pirmojoje eilėje su begaline vieta kojoms ištiesti. Bet aš jums neduosiu tokio patarimo, nes nenoriu, kad prie tų priority vietų būtų daugiau žmonių, nei dabar (apie 4 žmones iš 180 vietų lėktuvo). Todėl taupykite taupykite ir nepirkite nepirkite, nes neapsimoka nesąmonė neapsimoka ne ne tikrai ne. Beje, Ryanairas jau žada padaryti tą patį, kaip ir Wizz – pardavinėti avarinių išėjimų vietas (su papildomais 4-5 coliais vietos kelieniams, ir dar nereikia grūstis, nes tos vietos Jums rezervuotos), tai nepirkite ir tų. Mums daugiau liks.
Keleivių skirtumas yra akivaizdus: jei Wizzaire nemažai yra skrendančių su kompiuteriais, delninukais ir iPadais bei skaitančių laikraščius, tai čia didelė dalis niūrūs žmonės pilkais kaip žemė veidais. Čia daugiau dryžuotais tigriniais motyvais manikiūrintų nagų ir perlamutro spalvos “Verseisos" tašių.
Kodėl taip skiriasi reisai iš to paties Vilniaus (a.k.a. Kirtimai International) į Lutoną ir Stanstedą? Abu, rodos, Londono oro uostai, vienas nuo kito 43 mylių (65 km) atstumu, abu Londono šiaurėje, ir abiejų oro bendrovių reisai nesiskiria kaina ar lėktuvų patogumu (tiesa, Wizzair nėra šlykščių reklaminių pranešimų, loterijos bilietų ir traukinio bilietų brukalizmo). Nesupratau, kol nepaaiškino žmona: sako, pažiūrėk į žemėlapį. Iš Lutono daugiau skraido šiaurės Londonas ir panašūs, o Stanstedas – tai jau Cambridgeshire ir Boston bei Peterborough, žemės ūkio žemė ir vargo imperija. Ir iš tiesų.
Pats skrydis nebuvo blogas. Turėjau vietos kojoms, ir nors pro mane vis zujo tautiečiai į tualetą, galėjau pabendrauti su palydovais ir palydovėmis, nes atrodė, kad orlaivyje angliškai kalbančių žmonių buvo gal penki. Juodaodis (paskui pasirodė – amerikietis) purser'is (vyriausiasis palydovas) Vilniuje jau nuo tarmako buvo pastebėtas pro atviras orlaivio duris iš toli atslenkančios minios, badančios pirštais “va, žėk, negras net pas juos, čia todėl mus kaip negrus veža, ha ha„. Viena bobikė, kuriai airė palydovė liepė sėstis, nes prasidėjo turbulencija, pasipiktinusi pavartė akis ir pareiškė aplinkiniams: “kad aš dar suprasčiau, ką čia ji man sakė“. Suprask, kaip baisu, airiškos oro bendrovės lėktuve į Londoną nemoka lietuviškai, iki ko pasaulis priėjo. Iš prisiminimų išplaukė rusų poilsiautojai Palangoje.
Eksperimento tikslais užsisakiau karštą mėsainį, kuris nuotraukoje atrodė kaip sultingas Burger King gaminys, kur per kraštus lipa skanybė. Taip, nenusivyliau: tai tikrai buvo pats baisiausias mėsainis pasaulyje. Skalėje nuo 1 iki 100, kur 100 yra geriausias, mano degalinėje parduodamas mikrobangėje šildomas chemijos pramonės darinys gautų gal 7 taškus, bet Ryanairo siaubas drasiai gauna 0.8 taško iš 100 galimų. Tai buvo baisiau už atominį karą. Palyginti su normaliu mėsainiu tai buvo maždaug tas pats, kaip palyginti su normaliu humoru – Kazlo arba Erlicko lėkštybės. Sugalvojau: Erlickas yra Ryanairo klasės autorius Ryanairo klasės skaitytojams. Tai štai tokia paralelė.
Andrius Užkalnis
