Tvarkome derlių
Spalio mėnesio pradžioje vertėtų baigti skinti žieminius obuolius bei kriaušes. Skinama tik sausomis dienomis. Nepaliekama kaboti ir mumifikuotų vaisių. Nuskinamos paskutinės užsilikusios aronijos, taip pat avietės.
Paprastai mėnesio pabaigoje nuskinami svarainiai. Prieš šalnas reikėtų nuskinti vėlyvąsias vynuoges, jas gan ilgai išlaikysite šviežias, jei sukabinsite sausame rūsyje ant ištempto špagato. Nenuskinti obuoliai, kriaušės bei svarainiai pakenčia trumpalaikes šalnas iki 5 laipsnių šalčio. Nenuskintos vynuogės pakenčia šalnas iki 3 laipsnių šalčio.
Be to, rūgštaus skonio vynuogės apšalusios tampa saldesnės, nes jose pagausėja cukraus, tad jei ruošiatės spausti sultis, vertėtų palaukti pirmųjų šalnų. Visų nukritusių vaismedžių lapų bei derliaus puvinių nereikėtų palikti žiemai, visų pirma po jais gali prisiglausti pelių, kurios ypač pavojingos jauniems vaismedžiams, nekalbant apie įvairių ligų sukėlėjus.
Sveikas augalines atliekas galima mesti į komposto krūvas arba naudoti kaip mulčią. Ligų (rauplių, puvinių ir t. t.) pažeistus lapus vertėtų sunaikinti sudeginant. Spalio mėnesį rekomenduojama nubalinti vaismedžių kamienus bei storąsias šakas, ir tai daryti tik sausomis dienomis bei esant pliusinei oro temperatūrai.
Sodiname
Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pradžioje. Bet jei žemė jose nesusigulėjusi, šį darbą reikia atidėti iki mėnesio pabaigos arba net iki pavasario. Kokias veisles reikėtų sodinti? Turint, pavyzdžiui, nedidelį 6 arų žemės plotelį (o čia dar namelis, šiltnamis) daug medelių nepasodinsi. O vaisių norisi kuo įvairesnių.
Todėl į sodą reikėtų pasisodinti bent dvi „Paprastojo antaninio“ obelaites, į kurių šakas netrukus būtų galima įskiepyti kitų veislių. Neapsimoka sode auginti dviejų vasarinių obelų veislių, nes kai suaugs medžiai – vaisių bus per daug. Tada pasigesime žieminių. O juk ir ant vieno medžio galima turėti bent dviejų arba trijų veislių vasarinių obuolių. Slyvų pasirinkimas didesnis. Vienos iš jų dera anksčiau, kitos, tokios kaip „Ana Špėt“, savo vaisiais sodininką džiugina ir vėlų rudenį.
Jie skanūs, tinka kompotams. Vyšnių, atsparių kokomikozei ir moniliozei, nėra. Todėl jų sodininkams išsiauginti gana sunku, tačiau sodinti reikia. Jos populiariausios ir greičiausiai padauginamos. Į sodą būtina pasisodinti 3–4 krūmelius juodųjų, 2–3 raudonųjų, tiek pat baltųjų serbentų, kelis kelmelius agrastų. Na, o jei namelį papuoš aktinidijos, puikuosis kelmas aronijų, eilutė svarainių – šeimai vaisių ir uogų užteks.
Daržovės
Spalio pradžioje baigiame kasti burokėlius, morkas ir kitas daržoves. Mėnesio pabaigoje nukasame vėlyvąsias daržoves: salierus, pastarnokus, petražoles, vėlyvuosius kopūstus, žieminius ridikus, ropes, griežčius. Sudedame skirtas žiemai daržoves į kaupus ar laikyklas. Tuose plotuose, kur augo daržovės, surenkame visus derliaus likučius, išrauname piktžoles, patręšiame organinėmis ir mineralinėmis kalio bei fosforo trąšomis, apariame.
Numatome, kur auginsime daržoves kitais metais. Ankštinėms, šakniavaisinėms ir svogūninėms daržovėms kitiems metams skirtų plotų negalima tręšti šviežiu mėšlu. Galima išbarstyti 20–30 kg/10 m2 komposto. Paliekamų žiemoti daugiamečių daržovių nuimami likę lapai, stiebai, o augalai mulčiuojami kompostu. Šioms daržovėms galima išbarstyti mineralines kalio ir fosforo trąšas. Paruošiame žemę rudenį sėjamoms morkoms, burokėliams, ridikėliams, krapams, salotoms, kuriuos auginsime kitais metais. Dirvą supurename, patręšiame kompostu, mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis.
Sėjame tokiu laiku, kad daržovės nesudygtų rudenį, o tik kitų metų pavasarį. Sėklų normą padidiname 1/3–1/4. Reikėtų sėti spalio pabaigoje–lapkričio pirmoje pusėje. Mėnesio pradžioje sodiname žieminius česnakus, o pasodinę mulčiuojame kompostu. Laikas pasiruošti velėninės žemės, smėlio žieminiams ir pavasariniams inspektams, pavasarį dėžutėse sėjamiems daržovių daigams. Nuleidžiame vandenį iš daržo ar nuo kaupų.
Gėlynai
Spalio mėnesį baigiamos sodinti tulpės, kasami kardeliai, galtonijos, montbretės. Ruošiamos pražydinimui svogūninės gėlės.
Tulpėms parenkama saulėta vieta, pavėsyje pasodintosios menkiau žydi, ištįsta, svogūnai smulkėja. Gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio žemėje. Dirva turi būti trąši, geros struktūros, rūgšti dirva netinka, tulpės daugiau serga. Likus dviems savaitėms iki sodinimo, išberiamos trąšos – 60 g superfosfato, 120 g kalio sulfato.
Pirmiausia sodinamos ankstyvosios, o spalio mėn. – vėlyvesnės tulpės. Sodinama 10–12 cm gylyje, 15–20 cm atstumu. Sunkiose dirvose sodinama 3 cm sekliau negu lengvose. Pasodintos tulpės įsišaknija per 2,5–3 mėnesius. Tinkamiausia šaknijimuisi 3–6 °C temperatūra. Jei dirva drėgna, greičiau susiformuoja šaknys. Kai truputį pašąla, mulčiuojama durpėmis 4 cm storio sluoksniu. Neturint durpių galima mulčiuoti pjuvenomis.
Kardeliai kasami spalio pirmoje pusėje, ankstyvesnės veislės – rugsėjo pabaigoje. Stiebai ir lapai nupjaunami, paliekant prie gumbasvogūnio 5 cm stagarėlį. Nuo iškastų gumbasvogūnių nuvalomos žemės, nuplaunama vandeniu. Pravartu ir padezinfekuoti, jie mirkomi kalio permanganato tirpale (3 g – 10 litrų vandens).
Po to gumbasvogūniai 6 val. džiovinami lauke, vėjo perpučiamoje vietoje. Pradžiūvę sudedami į dėžutes nestoru sluoksniu ir paliekami gerai vėdinamoje patalpoje. Kol išdžiūsta, palaikoma 35–30 °C temperatūra. Po dviejų savaičių dauguma gumbasvogūnių būna visai išdžiuvę. Nuo jų pašalinami seni gumbasvogūniai, atskiriami vaikučiai ir senos šaknys.
Žiemą gumbasvogūniai laikomi patalpoje, kur palaikoma ne aukštesnė kaip 4–6 °C temperatūra, o drėgnumas – 70–75 proc. Jei kardelių gumbasvogūniai bus laikomi šiltoje patalpoje, jie sudygs per anksti, nesulaukę sodinimo laiko.
Šį mėnesį baigiame tvarkyti ir valyti gėlynus. Reikėtų pabarstyti pelenais tuos plotus, kur augo šluoteliniai flioksai ir bijūnai. Ši priemonė iš dalies padės apsisaugoti nuo miltligės, stabdys bijūnų puvinio plitimą. Mat šios ligos greičiau plinta rūgščiose dirvose. Išbarstę pelenus, papurenkite žemę.
Besidomintiems dekoratyviniais krūmais laikas jais pasirūpinti ir gražiai įkomponuoti savo sodyboje arba kolektyviniame sode. Jų galima nusipirkti gėlininkų mėgėjų kioskuose. Naujų sodų šeimininkams reikia pasirūpinti sodinukais gyvatvorėms.
Žemaūgėms gyvatvorėms tinka žvilgantysis kaulenis, paprastasis ligustras. Šie krūmai gerai pakenčia karpymą, gražiai atrodo. Nekarpomoms gyvatvorėms galima naudoti japoninę lanksvą. Ji rožiniais žiedais gausiai žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Dirvai nereikli, pakenčia sausesnes vietas, nuolatinio karpymo ir formavimo nereikalauja, užauga 60–80 cm aukščio. Jei gyvatvorė daroma sodo viduje, zonoms atskirti panaudokime svarainį. Jis nuolatinio karpymo taip pat nereikalauja, gražiai ir gausiai žydi gegužės mėnesį, o rudeniop užaugina vertingų vaisių.
Šį krūmą pasodinus bus triguba nauda: gyvatvorė, grožis ir vitaminų šaltinis. Retkarčiais jį reikia pakarpyti, paformuoti, kad gyvatvorė atrodytų tvarkingai. Nuo to derlius nenukentės, užaugs stambesni vaisiai. Aukštaūgėms gyvatvorėms tinka sedulos, gudobelės. Jos sodinamos pagal pagrindinius kelius, sodą apsaugo nuo dulkių.
Laisvesniu laiku sutvarkykime kompostą. Lapus ir kitas augalų atliekas susluoksniavę su mėšlu turėsime geros žemės daržovėms ir gėlėms.
Liaudyje gerai žinomi gamtos ženklai, kurie gali atskleisti, kokia bus artėjanti žiema:
Jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs.
Jei spalį ima snigti ir šalta – sausis bus gražus.
Jei spalio mėnuo šaltas – ateinančiais metais nebus kirmėlių, gadinančių kopūstus.
Svarstyklių ženkle minima spalio 2 diena. Jei ši diena buvo aiški (giedra), tai 4 savaites bus gerų orų – laikas palankus javams ir daržovėms valyti, ruduo bus gražus, bet žiema vėjuota.
Jeigu ekliptikai kertant Skorpiono (Kurklio) ženklą sugriaudės perkūnija, tai bus šalta ir ilga žiema, gyvuliams gali nepakakti pašarų.
Jei vieversys užgiedos prieš šv. Kazimierą, bus blogas pavasaris.
Jei spalio pradžioje dar gausu grybų – tikėtina, kad žiema bus šilta.
Spalio mėnesio šerkšnas žada saulėtą ir sausą orą.
Spalio mėnesio griaustinis pranašauja žiemą be sniego.
Petras Klimas
