Žuvinto biosferos rezervate neseniai baigtas įgyvendinti projektas, kurį rėmė Europos Sąjungos LIFE+ programa, Amalvo ir Žuvinto pelkynams išsaugoti – atkurti šių vietovių hidrologines sąlygas, būtinas pelkėms, jų augmenijai ir gyvūnijai, išlikti.
Į Marijampolės savivaldybės teritoriją įeinantis, Žuvinto biosferos rezervate saugomas Amalvo pelkynas XX a. antroje pusėje dėl intensyvėjančios žemės ūkio veiklos ir netinkamo supratimo buvo smarkiai nusausintas ir pritaikytas, nors ir skurdžiai, žemdirbystei. Tačiau bėgant laikui pradėjo ryškėti neigiami ekologiniai padariniai: specifinės augmenijos ir gyvūnijos nykimas, durpžemio erozija, vandens telkinių tarša ir kitos problemos. Kaip pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, pelkei vandens netekimas, kaip žmogui kraujo netekimas – sutrikdo normalų būvį. Šie nusausinti šlapynių dirvožemiai buvo nuolatinių gaisrų šaltinis. Neigiamiems žmonių veiklos padariniams naikinti ir atstatyti pažeistą gamtos pusiausvyrą ir buvo skirtas projektas „Amalvo ir Žuvinto pelkių kompleksų išsaugojimas“, startavęs 2009 m. sausio 1 d.
Pelkės (nuotr. Valstiečių laikraščio) (nuotr. Gamintojo)
Projektą įgyvendinti ėmėsi VšĮ „Gamtos paveldo fondas“, o partneriais buvo Marijampolės savivaldybės administracija, Žuvinto biosferos rezervato direkcija ir Marijampolės miškų urėdija.Įgyvendinant projektą, buvo pertvarkytas Amalvo polderis, kuris iki projekto buvo apleistas, apaugęs krūmynais, o į tai jautriai reagavo buvusi melioracijos sistema, iškirstas Amalvo aukštapelkėje išaugęs miškas. Iš pagrindų rekonstruota polderio siurblinė – įrengti nauji siurbliai ir automatinė vandens lygio palaikymo sistema. Polderis iš žiemos pertvarkytas į vasaros ir planuojama, kad toks vandens režimas režimas leis išsaugoti polderio teritorijos durpinį dirvožemį, sumažinti siurblinės eksploatavimo kaštus. Polderio vakarinės dalies drėgnose pievose,neleidžiant joms užaugti krūmynais, skatinamas mėsinių Herefordų veislės galvijų, kurių laikymas čia padės maitintis ir perėti daugeliui pievų paukščių rūšių. Šie galvijai – naujas ekologinio tausojančio ūkininkavimo būdas, projekto pagalba prieinamas vietos ūkininkams. Įgyvendinant projektą, taip pat buvo suremontuoti apsauginiai pylimai, patvenkti sausinimo grioviai, kurie stabdys vandens nuotėkį iš Amalvo aukštapelkės, atlikti kiti darbai, leisiantys atsistatyti pelkių hidrologiniam režimui. Visa tai turi sudaryti sąlygas suvešėti aukštapelkių kiminams, švyliams ir kitiems specifiniams augalams, atsikurti migruojančių tilvikinių paukščių populiacijoms. Tikėtina, kad kasmetiniai pavasariniai potvyniai leis apsivalyti Amalvo ir Žuvinto ežerams ir išlaikyti natūralius šlapynių biotipus. Pastatyta apžvalgos platforma parko lankytojams, ornitologams leis grožėtis apylinkėmis, stebėti migruojančius paukščius.
Gamtininkai vykdys nuolatinį monitoringą ir stebės pelkyno atsistatymo procesą. O jis, anot rezervato direktoriaus A. Pranaičio, yra ilgalaikis – gali prisireikti dešimt ar net trisdešimt metų. Bet apčiuopiamų rezultatų jau yra ir dabar: daug kur vėl pradėjo augti kiminai, daugėja tilvikų, griežlių, kitų paukščių skaičius. Kaip gamtos objektas Amalvo ir Žuvinto pelkynai visada traukė gamtininkų dėmesį, tikėtina, kad šios vietovės bus lankomos dabar dar intensyviau.
Aurelija Baniulaitienė
