Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Lietuvos herpetologų draugija“ Evelina su kitais grupės nariais pasidalino žalčių nuotrauka ir klausė: „Pamatyta kompanija turistaujant Estijoje. Smalsu paklausti, ar ta didžioji irgi žaltys? Kodėl mažesni žalčiukai šildosi apsivynioję?“
Evelina pasakoja, kad pamačius tokį kiekį žalčių iš karto krūptelėjo ir atsitraukė: „Dar keletą sekundžių protas negalėjo suprasti, ką mato akys. Kai supratau, buvo labai smalsu apžiūrėti iš arčiau. Dar tą pačią dieną kalbėjome su drauge, kad norėtume pamatyti žalciuką, bet kad pamatysime jų tiek, tikrai nesitikejome.“
Vilnietė teigia, kad iš socialinio tinklo grupės narių sužinojo, jog šis reiškinys yra tiesiog žalčių dauginimosi būdas, liaudiškai vadinamas žalčių vestuvėmis.
„Patinėliai apspinta ir konkuruoja dėl vienintelės patelės. Anglų kalba šis reiškinys vadinamas poravimosi kamuoliu (angl. „mating ball“) , jis būdingas geltonskruosčiams žalčiams, tad visiškai tikėtina, kad ir daugiau žmonių gali pamatyti tokį reiškinį šiuo metų laiku“, – įgytomis žiniomis dalinasi Evelina.
Ypatingas reginys – gyvačių poravimasis
Nors Lietuvoje turime tik tris gyvačių rūšis, šių gyvių pasaulis labai įdomus. Pavyzdžiui, geltonskruosčių žalčių patelės yra vienintelės gyvatės Lietuvoje, dedančios kiaušinius (lygiažvynių žalčių ir paprastųjų angių patelės yra gyvavedės), o dabar pats metas stebėti ypatingą reginį – gyvačių poravimąsi.
Šis, kaip pastebi biologas, egzotinių gyvūnų specialistas, laukinės gamtos edukatorius Gerardas Paškevičius, šiemet prasidėjo kiek anksčiau nei įprasta.
„Dabar galima stebėti žalčių kamuolius, kaip patinai vijasi aplink patelę, bando išsikovoti teisę poruotis. Patelė nieko nedaro, tik laukia, kuris patinas laimės ir gaus prieigą prie sueities.
Aišku, patelė yra gudri, ji pati pasirinks, kuris patinas ją apvaisins, kadangi turi spermos kišenėlę ir gali išsifiltruoti, kuris patinas jai labiausiai patiko, nuo to ir apsivaisinti.
Jeigu bus nepalankios sąlygos, pavyzdžiui, mažai ėdesio, patelė šiais metais gali nebrandinti kiaušinių, spermą laikyti savyje ir apsivaisinti, pavyzdžiui, po kelių metų, kai sąlygos bus geresnės.
Įsivaizduokite hipotetinę situaciją – pagauname žalčio patelę, ji kažkada buvo susiporavusi, bet nėra nėščia, auginame ją nelaisvėje ir ji po kokių šešerių metų gali padėti kiaušinius, kurie bus gyvybingi. Tai labai įdomus patelių prisitaikymas“, – įdomybes apie geltonskruosčių žalčių poravimąsi vardijo biologas.
Visų Lietuvoje sutinkamų gyvačių poravimasis yra įspūdingas reginys: ir žalčių, ir angių patinai, kovodami dėl galimybės apvaisinti patelę, apsivija vienas aplik kitą ir kyla į viršų, laimi tas, kuris išsikelia aukščiau, o pralaimėjusiajam tenka gėdingai nušliaužti į šalį.
Paklaustas, ar įmanoma pamatyti šį vaizdą savo akimis, biologas patikina – tikrai įmanoma. Visgi čia laimi tie, kurie žino, kur apsigyvenusi didesnė gyvačių populiacija.
„Laimi ir tie, kurie yra ankstesni, kurie vaikšto vos saulei patekėjus, kai ji pradeda šildyti. Gavę šilumos, pamatę saulės spindulius gyvatės suaktyvėja, tampa energingesnės ir pradeda poravimąsi.
Kuo anksčiau pradėsite ieškoti, tuo didesnė tikimybė, kad pamatysite. Po 12 val. prasmės ieškoti nebėra, nes saulė būna per daug kaitri ir gyvatės tampa vangesnės, joms gali būti šiek tiek per karšta ir tokiu metu labai suaktyvėja plėšriųjų paukščių skraidymas, jos tampa labai atsargios ir dažniausiai nesidemonstruoja dideliais kiekiais vienoje vietoje“, – patarė G. Paškevičius.
