Astma – uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi priepuoliniai (epizodiniai), o sunkesniais atvejais – ir nuolatiniai kvėpavimo takų simptomai, apimantys:
- Švokštimą;
- Kosulį, kuris gali būti su skrepliavimu arba be jo;
- Dusulį;
- Cypimo garsą krūtinėje;
- Veržimo bei sunkumo jausmą krūtinėje, iškvėpimo sunkumus ir kt.
Astma nėra tik fizinius negalavimus sukelianti liga. Net ir lengva astma gali labai pabloginti psichinę asmens sveikatą ir emocinę jo gerovę, o ką jau kalbėti apie sunkią astmą, kuri gali stipriai apriboti normalaus gyvenimo galimybes.
Astmos metu pasireiškia:
- Bronchų spazmas, kuris paprastai sukeliamas labai lengvai – t.y., „vamzdeliams“, kuriais mes kvėpuojame, būdingas pernelyg išreikštas jautrumas įvairioms medžiagoms;
- Kintamoji (banguojanti) bronchų obstrukcija arba nepraeinamumas;
- Šios kintamosios bronchų obstrukcijos išnykstamumas, kuris nulemia banguojančią, epizodinę ligos eigą ir, tuo pačiu, po truputį blogėjančią plaučių bei kvėpavimo takų būklę.
Kvėpavimo takų ir plaučių funkcija dėl šios lėtinės uždegiminės ligos linkusi po truputėlį blogėti, nes astma – progresuojanti liga. Progresavimas vyksta greičiau, jei nesiimama jokio gydymo, bet tuomet, kai paskiriamas tinkamas gydymas, ligos eigą galima tikrai gana sėkmingai pristabdyti ir, tuo pačiu džiaugtis geresne gyvenimo kokybe bei mažesnėmis komplikacijų rizikomis.
Liūdniausia tai, kad iki šiol tiksliai nežinoma, kodėl ir kaip išsivysto ši lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Teigiama, kad gana daug įtakos ir reikšmės turi ore esančios įvairios aplinkos dalelės, kurias įkvepia pacientas (tarp jų – ir įvairūs alergenai, sukeliantys perdėtą kvėpavimo takų reaktyvumą). Tai – išoriniai astmą sukeliantys faktoriai, tačiau už ligos išsivystymą atsakingi ne tik jie. Daug reikšmės turi ir paveldėti, vidiniai faktoriai – genetika. Tarkime, jei abu vaiko tėvai serga astma, tai tikimybė, kad jis taip pat sirgs astma – gana didelė.
Pastebėta, kad astma dažniau išsivysto nutukusiems bei sunkiomis kvėpavimo takų infekcijomis persirgusiems asmenims. Kai kuriems pacientams pasireiškia itin stipri reakcija į tam tikrus vartojamus vaistinius preparatus, pavyzdžiui, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Vienas dažniausiai astmos priepuolius sukeliančių vaistų yra acetilsalicilo rūgštis, dar žinoma kaip aspirinas.
Taip pat didesnė astmos išsivystymo rizika būdinga ir tam tikrus darbus dirbantiems asmenims, kurie pakartotinai įkvepia kvėpavimo takų dirginimą sukeliančių medžiagų – suklusti turėtų statybininkai, kelio darbininkai, pavojingos krovinius vežantys asmenys, patalpas agresyviomis medžiagomis valantys darbuotojai ir t.t. Net apie 15 – 20 proc. astmos išsivystymo atvejų gali būti siejama su tam tikrų sveikatai žalingų darbų dirbimu.
Astma ir ja sergantys pacientai skirstomi į tam tikrus fenotipus. Į kurią nors grupę tam tikras ligos pobūdis paskiriamas pagal ligos išsivystymo laiką, pacientui būdingą plaučių funkciją, pagal ligą sukėlusį veiksnį ir netgi pagal tai, koks klinikinis atsakas pasireiškia paskyrus tam tikrą astmos gydymą. Svarbu netgi ir tai, koks patogeninis mechanizmas būdingas konkrečiu atveju. Taigi dažniausiai minimi astmos fenotipai yra alerginė ir nealerginė astma; neutrofilinė astma; nutukusių arba antsvorį turinčių asmenų astma ir astma, kuriai būdingas nuolatinis bronchų nepraeinamumas (obstrukcija).
Astma pagal eigą ir pasireiškiančius simptomus skirstoma ir į kitas grupes, tačiau vieno ir vieningo skirstymo nėra – ši klastinga uždegiminė kvėpavimo takų liga turi ne vieną veidą ir kiekvienam pacientui ji - unikali.
Pagal savo sunkumą astma gali būti:
- Lengva astma;
- Vidutinio sunkumo astma;
- Sunki astma.
Labai įdomu tai, kad astmos eigos sunkumas nustatomas pagal tai, koks gydymo intensyvumas turi būti taikomas, kad asmuo galėtų gyventi gana normalų gyvenimą. Įvertinama tai, kokio gydymo intensyvumo reikia tam, kad būtų sėkmingai pasiekta šios uždegiminės kvėpavimo takų ligos kontrolė bei išvengiama varginančių ir gyvenimo kokybę menkinančių jos paūmėjimų. Astmos sunkumas paprastai vertinamas praėjus keliems mėnesiams nuo gydymo pradžios. Visą laiką siekiama naudoti mažiausias efektyvias vaistinių preparatų dozes, padedančias surasti žemiausios pakopos gydymą, veiksmingą norint pasiekti sėkmingą astmos simptomų kontrolę.
Jei astma itin sunki ir sunkiai kontroliuojama, gali būti naudingas ir naujas bei inovatyvus gydymo metodas – biologinė terapija, kuri gali būti derinama su vaistinių preparatų, skirtų ilgalaikei ligos kontrolei ir staigiam priepuolių malšinimui, vartojimu. Tai gydymas, kuris sėkmingai taikomas Lietuvoje jau keletą metų. Jis padeda sunkia astma sergantiems pacientams suretinti priepuolių dažnį ir sumažinti šių priepuolių intensyvumą, dėl to – pagerinti sunkia astma sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir suteikti jiems naują viltį džiaugtis normalia kasdienybe. Jei ir Jus kamuoja sunki astma, tikrai verta apie biologinę terapiją pasikalbėti su savo gydytoju; jis gali suteikti daugiau informacijos ir įsitikinti, ar biologinė terapija būtų tinkama ir Jums.
