Ministro teigimu, ligoninėje šiuo metu kyla daugybė klausimų dėl medicininių paslaugų suteikimo.
„Vykstu į Klaipėdą.
Situacija čia yra labai rimta. Jau šiuo metu Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ribojamos visos stacionarinio aktyviojo gydymo planinės paslaugos. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – suaugusiųjų reabilitacijos, vaikų infekcinių ligų, miego medicinos paslaugos.
Praėjusiais metais gydymo įstaigoms taip pat teko spręsti ne vieną rebusą dėl paslaugų teikimo. Ne tik dėl planinių paslaugų, bet ir skubiosios pagalbos. Medikai sirgo, turėdavo izoliuotis dėl didelės rizikos kontaktų – todėl neužtekdavo personalo net visoms skubios pagalbos paslaugoms teikti, kaip tai daroma esant normalioms sąlygoms.
Šiandien ši pandemijos keliama problema valdoma aktyviai pasiskiepijusios medicinos darbuotojų bendruomenės dėka! Ačiū!“ – rašė ministras.
Politikai Klaipėdoje aiškinsis galimybę įkurti universitetinę ligoninę
Penktadienį politikai ir ekspertai aiškinsis galimybę Klaipėdoje įsteigti universitetinę ligoninę.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas uostamiestyje rengia išvažiuojamąjį posėdį, kuriame dalyvaus ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos universiteto vadovybė, ekspertai.
„Susipažinsime su ligoninių struktūra ir turėsime didelį posėdį Klaipėdos universitete. Bandysime aiškintis, kokia yra galimybė steigti Klaipėdos universiteto ligoninę“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Anot jo, iniciatyvą Klaipėdoje įkurti universitetinio lygio gydymo centrą parodė dalis uostamiesčio politikų ir tam regionui atstovaujantys parlamentarai.
„Tokių ketinimų buvo ir anksčiau, bet vis sulaukdavome Klaipėdos tarybos narių ir mero pasipriešinimo, dabar buvome maloniai nustebę ir kartu su ministerijos vadovybe susėdome ir matome galimybę trečią universitetinį centrą kurti“, – sakė A. Matulas.
Anot jo, dabar mieste veikiančios ligoninės yra per mažos tokio lygio centrui, todėl bus svarstoma jas jungti.
„Matome, kad būtų galima Klaipėdoje iš tų keturių ligoninių padaryti vieną stambesnį centrą apjungiant Klaipėdos universitetinę ligoninę – tai savivaldybės ligoninė, kurios pavadinime tiesiog yra žodis „universitetinė“, Jūrininkų ligoninę“, – teigė A. Matulas.
Bet to, jo teigimu, reikės pakeisti įstatymą, kad Klaipėdos universitetas galėtų tapti universitetinės ligoninės dalininku.
„Šiandien įstatymas sako, kad steigėjas yra Sveikatos apsaugos ministerija ir universitetas, kuris vykdo trijų pakopų gydytojų studijas. Klaipėdos universitetas nevykdo gydytojų studijų, vykdo slaugos specialistų“, – tvirtino Sveikatos reikalų komiteto vadovas.
Jis su grupe Seimo narių registravo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kad universitetinės ligoninės dalininke gali būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos studijas.
„Tokiu atveju Klaipėda atitiktų ir galėtų tapti tokio trečio Lietuvoje centro steigėju“, – sakė A. Matulas.
Tame pačiame projekte numatyta, kad Lietuvoje universiteto ligoninės veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
„Matyčiau labai daug perspektyvų tam centrui. Jeigu Klaipėda įsijungia į tą tinklo pertvarkos planą, atsiranda galimybė didelėms investicijoms į infrastruktūrą, į įrangą, į kitus dalykus. Be abejonės, tokiu atveju laimėtų tiek Klaipėdos kraštas, tiek pacientai, jiems dėl daugelio paslaugų nereikėtų vyktį į Kauną, į Vilnių. Jie gautų kokybiškas, orias paslaugas vietoje“, – BNS sakė Seimo komiteto pirmininkas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia trys universiteto ligoninės statusą turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.
