Kai kurie pokalbiai trunka kelias valandas, o kai kurie palieka gilų pėdsaką moters gyvenime.
Savanoriauti stabdė artimojo pasitraukimas
„Jaunimo linijoje“ savanoriauti Julija norėjo jau nuo pirmo kurso – patraukė pati savanorystės idėja, o pati organizacija jai buvo žinoma: „Tada nuo savanorystės atbaidė įsipareigojimai. Tačiau savanoriauti norėjau, kažkaip vis nepaliko manęs mintys ypač po įvadinio susitikimo.“
Po kelerių metų Julija patyrė artimojo savižudybę: „Maniau, kad negaliu ateiti į „Jaunimo liniją“ spręsti kitų bėdų. Ir buvau teisi – išties nebūčiau galėjusi savanoriauti neišsigydžiusi savų žaizdų.“
Artimojo savižudybė moterį labai stipriai paveikė: „Išgyvenau sunkią depresiją, ilgai gydžiausi, domėjausi, skaičiau, kartu brendau.“
Vėliau savanorės gyvenime įvyko lūžis: „Apie 3 valandas praleidau kalbėdama telefonu su mažai pažįstamu besižudančiu žmogumi. Ryte atsibudus, pirma mintis buvo apie „Jaunimo liniją“. Iš asmeninės patirties žinojau, koks svarbus yra pokalbis, kai sunku.“
Be to, Julija suprato, kad jai jau nebeskauda, iš asmeninės psichoterapijos sukaupė daug žinių, kuriomis norėjo pasidalinti. Ir galiausiai – tiesiog norėjo būti naudinga. Kaip moteris sako, viskas susidėjo į vieną paveikslą.
Turi tradiciją
Paklausus, kaip savanoriai nusiteikia emociškai, Julija atskleidė, kad jie visi kartu turi tradiciją: „Prieš kiekvieną budėjimą turime 15 minučių aptarimą su kitais budinčiais savanoriais apie tai, kaip jaučiamės, kaip esame nusiteikę. Labai vertinga praktika jau vien tuo, kad 15 minučių skiri sau ir kitam, greta esančiam.“
Pasak moters, visko būna, bet ne nenusiteikusi budėti, jaučia, kad kiekvienas pokalbis įtraukia. Tad koks bebūtų nusiteikimas, tiesiog reikia mokėti klausyti.
Kartais savanoriauti būna sunku: „Ypač, kai pokalbis atspindi kažkokius asmeninius skausmus, kartais net tokius, kurių nežinojau esant. Tačiau su tuo sunkumu susiduriu ne aš viena. Visada galiu aptari savo savijautą su budinčiais savanoriais, visa parą budinčiais vadinamaisiais užnugario savanoriais, kuriems galiu paskambinti ir pasitarti, kada man reikia. Taip pat galiu atvejį konfidencialiai aptarti per specialius užsiėmimus.“
Pasitaiko įvairių skambučių
Julija sako, kad sulaukia visokių skambučių: „Apie gyvenimo prasmę ir apie nemigą, apie meilę sau ir meilę kitam, apie pamestą batą ar kitomis įvairiomis temomis. Kiekvienas pokalbis unikalus ir keldama ragelį niekada nežinau, kas ir kaip bus. Tikriausiai tai vienas iš veiksnių, kurie mane motyvuoja toliau savanoriauti.“
Vienas skambutis ilgam įsirėžė moters atmintyje: „Buvo ilgas pokalbis su aukščiausia savižudybės rizika turinčiu žmogumi, tačiau skambutis netikėtai nutrūko. Skambinantysis prisiskambino pakartotinai, bet jau mano kolegei, ir pranešė, kad savižudybės neatsisako, tačiau ji įvyks ne šiandien.
Mano kolegės paprašė man perduoti, kad jis pamiegos ir tada dar pagalvos. Šis skambutis ir nudžiugino, ir sukrėtė. Juk panašu, kad mes užmezgėme puikų kontaktą, o netikėtai nutrūkus ryšiui, skambinantysis jau nebesižudė, jis leido sau pailsėti, suteikė sau dar vieną galimybę gyventi. Daugiau nieko ir nereikia. Tiesiog trupučio laiko permąstyti sprendimą.“
Svarbiausia išklausyti
Svarbiausias Julijos įrankis, kurį turi ir naudoja – aktyvus klausymas: „Girdime, ką mums sako nevertiname, nekaltiname, neaikčiojame., priimame taip, kaip yra. Sudarome erdvę išlieti susikaupusį skausmą, baimę, nerimą, pyktį. Gyvybei pavojingose situacijose galime būti griežtesni, tačiau dažniausiai užmegztas geras kontaktas ir gebėjimas išklausyti yra lemtingi.“
Situacijose kai skambinančiajam kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei „Jaunimo linija“ gali, žmogui sutikus, kviesti specialiąsias tarnybas, skambinti į visą parą veikiantį apsinuodijimų centrą konsultacijos ar kitaip padėti kenčiančiajam.
„Rinkis gyvenimą“ – tv3.lt turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
