Žinoma, kad tokį derinį turintys žmonės yra vienijami tokių bruožų kaip geresnis kognityvinis lankstumas (protinis sugebėjimas pereiti nuo skirtingų užduočių ar minčių), socialinė kompetencija ir psichinė sveikata.
Bet kaip tai susiję su smegenimis? Ar tokie žmonės elgiasi priešingai savo biologinei prigimčiai ir daro tai, kam nėra optimizuotos jų smegenys? Jau seniai nežinoma, ar egzistuoja toks dalykas kaip smegenų androginija, t.y. vyriškosios ir moteriškosios lyties požymių buvimas tame pačiame organizme, kitaip – hermafroditizmas. Tačiau naujas tyrimas, paskelbtas „Cerebral Cortex“, rodo, kad jis egzistuoja – ir tai įprasta.
Manoma, kad psichologinis hermafroditizmas yra psichologiškai apsaugantis, rečiau susiduriama su psichinės sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija ir nerimas, taip pat pastebimas didesnis kūrybiškumas.
Mes visi esame susipažinę su bruožais, kurie stereotipiškai priskiriami vyrams ar moterims. Pavyzdžiui, vyrai nėra skatinami išreikšti jausmus ar verkti, kai nuliūsta. Tikimasi, kad jie bus tvirti, atkaklūs, racionalūs ir gerai atliks visas erdvines užduotis, tokias kaip žemėlapių skaitymas. Kita vertus, tikimasi, kad moterys bus emocingesnės, rūpestingesnės ir geriau mokės kalbas.
Tačiau šie skirtumai greičiausiai iš dalies priklauso nuo socialinių normų ir lūkesčių – mes visi norime, kad mus mėgtų, todėl prisitaikome. Pavyzdžiui, jei mergaitei pasakoma, kad nemandagu ar nesąžininga būti atkakliai ar užsispyrusiai, ji gali pakeisti savo elgesį, kad prisitaikytų, taip darydama įtaką savo būsimam karjeros pasirinkimui.
Pavyzdžiui, moterys paauglės negali būti skatinamos draugų ir šeimos narių apsvarstyti naudingą, tačiau pavojingą karjerą, tokią kaip kariuomenė ar policijos darbas.
Lytis smegenyse
Mokslininkai jau seniai ginčijasi, kiek iš tikrųjų skiriasi vyrų ir moterų smegenys. Literatūroje yra daug straipsnių apie vyrų ir moterų smegenų skirtumus. Tačiau kiti tyrėjai teigia, kad šie skirtumai yra nedideli, o kategorijos yra ribotos. Vienas tyrimas parodė, kad psichologiškai dauguma iš mūsų yra kažkur spektre tarp to, ką stereotipiškai laikome „vyru“ ir „moterimi“.
Mokslininkai sukūrė smegenų seką, naudodamiesi mašininio mokymosi algoritmu ir neurografiniais duomenimis. Nors vyrų ir moterų smegenys yra panašios, įrodyta, kad ryšys tarp skirtingų smegenų sričių skiriasi. Šio ryšio bruožais apibūdinome 9620 dalyvių (4495 vyrų ir 5125 moterų) smegenis.
Išsiaiškinta, kad smegenys iš tikrųjų pasiskirstė visoje sekoje, o ne tik dviejuose jos galuose. Antriniame pavyzdyje maždaug 25 proc. smegenų buvo identifikuojamos kaip vyriškos, 25 proc. – moteriškos ir 50 proc. buvo pasiskirsčiusios, kaip turinčios bendrų bruožų . Be to, nustatyta, kad šios sekos centre atvaizduoti dalyviai turėjo mažiau psichinės sveikatos sutrikimų simptomų, tokių kaip depresija ir nerimas, palyginti su dviem kraštutiniais sekos galais.
Kodėl tai naudinga
Norėdami išmokti naujų dalykų ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios visuotinės aplinkos, turime mokėti būti dėmesingi mus supančiam pasauliui. Mes taip pat turime palaikyti psichinę gerovę, lankstumą ir sugebėti gyvenime pritaikyti įvairias strategijas.
Šie įgūdžiai leidžia mums greitai suprasti išorinį kontekstą ir nuspręsti dėl optimalaus atsako. Jie padeda mums pasinaudoti ribotomis galimybėmis ir įskiepyti atsparumą. Todėl šie įgūdžiai suteikia pranašumą žmonėms, turintiems tiek vyrų, tiek moterų smegenims būdingų bruožų.
Bet kodėl taip yra? Atlikus 78 tyrimus, kuriuose dalyvavo apie 20 000 dalyvių, metaanalizė atskleidė, kad vyrai, kurie laikosi tipiškų vyriškų normų, pavyzdžiui, niekada nepasitiki kitais ir naudojasi valdžia moterų atžvilgiu, patyrė daugiau psichikos sutrikimų simptomų nei kiti, įskaitant depresiją, vienišumą ir piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis. Jie taip pat jautėsi labiau vieniši, neturėdami socialinių ryšių su kitais.
Moterys, bandančios atitikti reikalavimus ir prisitaikyti, taip pat susiduria su to pasekmėmis, galbūt atsisakydamos savo svajonių darbo, nes pramonėje dominuoja vyrai, arba imasi daugelio varginančių namų ruošos darbų. Tačiau asmeniui, kurių smegenys turi abiems lytims būdingų bruožų, lyčių normos neturi jokios įtakos.
Tai nereiškia, kad nėra vilties tiems, kurie yra kraštutiniuose spektro galuose. Smegenys gali kisti tam tikru mastu. Tikėtina, kad smegenims įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai, taip pat jųdviejų sąveika.
Norint suprasti viso gyvenimo daromą įtaką smegenims ir kaip jas gali paveikti aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, išsilavinimas, reikia atlikti daugiau tyrimų. Visgi, norėdami optimaliai dirbti mokykloje, darbe ir užtikrinti geresnę savijautą visam gyvenimui, turime vengti ekstremalių stereotipų ir pasiūlyti vaikams subalansuotas galimybes augant.
Autoriai: Barbara Jacquelyn Sahakian, Kembridžo universiteto klinikinės neuropsichologijos profesorė; Christelle Langley, Kembridžo universiteto kognityvinių neuromokslų asistentė; Qiang Luo, Fudano universiteto pagrindinis neurologijos tyrinėtojas ir Yi Zhang, Kembridžo universiteto vizituojantis doktorantas.
Šis straipsnis yra pakartotinai publikuotas iš „The Conversation“ pagal „Creative Commons“ licenciją.
