Ar saugu Lietuvoje gerti vandenį iš čiaupo? Atskleidė tiesą

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai atsakė į klausimą, ar Lietuvoje vandenį iš čiaupo išties saugu gerti.

Išties, vandens kokybė ir saugumas itin svarbus keliautojams, nes išgėrus užteršto vandens gresia nemenkos žarnyno problemos.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro spalio 1 d. duomenimis, amerikiečiams nerekomenduojama gerti vandenį iš čiaupo Lietuvoje, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje, o štai Estija ir Lenkija patenka į saugių šalių sąrašą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gyventojams teks kratyti kišenes: skelbia, kiek nuo kitų metų didmiesčiuose brangs vanduo

Asvejos regioniniame parke aptiktos trys didžiulės požeminio vandens išgraužtos duobės

Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos: viskas, ką reikia žinoti

Atitinka visus standartus

Centro teigimu, šalių, kuriose saugu gerti vandenį iš čiaupo, sąrašas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad šalyse maisto ir vandens saugumo standartai yra panašūs į tuos, kurie taikomi JAV.

Galima daryti prielaidą, kad Lietuva į nesaugių šalių sąrašą pateko dėl taikomų standartų, tačiau VMVT specialistai patikina, kad mūsų šalyje vandens kokybė atitinka europinėse direktyvose nustatytus reikalavimus.

„VMVT duomenimis, Lietuvoje viešai tiekiamas (iš čiaupo) geriamasis vanduo atitinka Europos Sąjungos geriamojo vandens direktyvoje nustatytus reikalavimus“, – teigė VMVT atstovai.

Susipažinti su reikalavimais ir direktyvomis galite paspaudę čia ir čia. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai plačiau papasakojo apie Lietuvoje viešai tiekiamą geriamąjį vandenį.

Be to, JAV didelę geriamojo vandens išgauna iš paviršinių vandenų, juos chemiškai apdorojant, o štai Lietuvoje naudojamas požeminis vanduo.

„Lietuvoje gyventojams viešai tiekiamas požeminis, dauguma atvejų giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Mikrobiologinės viešai tiekiamo geriamojo vandens savybės paprastai yra geros, todėl nėra būtinybės šį vandenį virinti.

Požeminio vandens kokybę blogina padidinti geležies, mangano, sulfatų, amonio kiekiai ir padidintas drumstumas.

Šios medžiagos nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau pablogina geriamojo vandens juslines savybes“, – aiškino specialistai ir pridūrė, kad padidinti gamtinės kilmės cheminių medžiagų, tokių kaip fluoridas, boras, arsenas, kiekiai nustatomi itin retai.

Kokybė reguliariai tikrinama

Be to, geriamojo vandens kokybė yra kontroliuojama, reguliariai atliekant laboratorinius tyrimus:

„Geriamojo vandens tiekėjai, maisto tvarkymo įmonės, visuomeninių pastatų savininkai yra įpareigoti vykdyti geriamojo vandens programinę priežiūrą.

2020 metais geriamojo vandens tiekėjai atliko daugiau kaip 180 tūkst. geriamojo vandens tyrimų, 97,7 proc. atvejų jie atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad tik maža dalis tyrimų neatitiko reikalavimų, daugiausiai dėl padidinto geležies, amonio, mangano kiekio ir drumstumo.

Pastarieji rodikliai yra sietini su vandens kokybe, bet nesietini su neigiamu poveikiu žmonių sveikatai. Jie tik atspindi požeminio vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją.“

Geriamojo vandens programinės priežiūros vykdymą savo ruožtu kontroliuoja ir VMVT. Jie taip pat ima tiekiamo geriamojo vandens mėginius laboratoriniams tyrimams pagal patvirtintus planus, jei įmonių patikrų metu įtariama, kad geriamojo vandens sauga ir / ar kokybė neatitinka teisės aktų.

„Nustačius, kad geriamasis vanduo nesaugus, geriamojo vandens tiekimas sustabdomas, informuojami gyventojai, o geriamojo vandens tiekėjai privalo užtikrinti alternatyvų geriamojo vandens tiekimą“, – priduria specialistai.

Vienai grupei kyla didesnė rizika

Vis tik, didesnė rizika kyla tiems, kurie geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai. Iš privačių gręžinių ar šachtinių šulinių vandeniu apsirūpina maždaug 18 proc. šalies gyventojų:

„Tyrimai rodo, kad šachtinių šulinių vanduo ne visada yra saugus dėl mikrobinės ar cheminės (nitritai, nitratai) taršos. Pavyzdžiui, 2020 m. 26 proc. geriamojo vandens mėginių iš šachtinių šulinių neatitiko nustatytų reikalavimų.

Gyventojai turėtų reguliariai tikrinti šulinių vandenį, o pačius šulinius tinkamai įrengti ir prižiūrėti.“

Specialistų teigimu, geriamojo vandens iš čiaupo kokybę lemia daugybė įvairių veiksnių, pavyzdžiui, požeminio vandens kokybė, tiekėjo ir vartotojo vandens paruošimas, taip pat tiekėjo ir vartotojo vandens tinklų būklė, sunaudojamo vandens kiekis.

„Geriamasis vanduo turi būti skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo. Pastebėjus, kad geriamasis vanduo drumstas, turi spalvą, specifinį kvapą ar skonį, reikėtų kreiptis į geriamojo vandens tiekėją“, – pataria VMVT atstovai.

Jei vanduo neatitinka reikalavimų, tačiau tiekėjas nesprendžia problemos, gyventojai raginami kreiptis į VMVT nemokamu telefonu 1879.