Nuo kitų turizmo rūšių kaimo turizmas skiriasi tuo, kad poilsiautojams stengiamasi padėti išvengti miesto keliamų nepatogumų – triukšmo, žmonių minios, užteršto oro, skubos, konservuoto ir kitaip apdoroto maisto. Poilsis natūralioje aplinkoje – vienas labai svarbių sveikatos stiprinimo būdų.
Vienas labiausiai pamėgtų poilsiautojų Lietuvos regionų – Utenos kraštas. Utenos apskrityje yra net 165 apgyvendinimo paslaugas teikiančios kaimo turizmo sodybos. Utenos visuomenės sveikatos centro specialistai apsilankė visose šiose sodybose ir domėjosi jose teikiamų apgyvendinimo paslaugų kokybe bei jų įtaka kaimo turistų sveikatai.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį poilsiauti į sodybas atvykę turistai? Pirmiausia patartina pasidomėti, ypač poilsiaujantiems kartu su mažais vaikais, geriamojo vandens kokybe. Jeigu kaimo turizmo sodybų pirtyse praustis naudojamas atviro vandens telkinio (tvenkinio, ežero ar upės) vanduo, vieną kartą per metų ketvirtį turi būti atliktas šio vandens kokybės tyrimas.
Poilsiautojams pravartu žinoti, kad pirtyje esantis vamzdis, kuriuo teka atviro telkinio vanduo, turi būti nudažytas kita spalva nei geriamojo vandens vamzdynas. Prie čiaupo turi būti aiški nuoroda, kad vanduo yra netinkamas gerti.
Grėsmę kelia neaptvertos krosnys
Bene didžiausią pavojų poilsiautojų sveikatai bei saugumui kelia pirtyse esančios neaptvertos kaitinimosi krosnys. Neapdairūs pirčių savininkai bet kada gali prisišaukti nelaimę – nė vienas pirties mėgėjas neapsaugotas nuo to, kad nepaslys ar nenukris nuo šlapių gultų ant įkaitusios krosnies ar netyčia prie jos neprisiglaus. Baisiausia, kad tokią traumą gali patirti pirtyje besimaudantys vaikai. Pasak visuomenės sveikatos specialistų – tai vienas dažniausiai pasitaikančių pažeidimų.
Poilsiautojai turėtų atkreipti dėmesį ir į pirtyse naudojamų vandeniui skirtų dubenų ženklinimą bei jų priežiūrą. Vaikams turi būti skirti specialiai paženklinti dubenys, kūnui ir kojoms plauti skirti dubenys taip pat turi būti ženklinami skirtingai. Dar pasitaiko pirčių, kuriose klientai priversti naudotis sudėvėtais, per laiką savo spalvą pakeitusiais, nuo karščio išsiklaipiusiais prausimosi dubenimis.
Garbės kai kurių pirčių savininkams nedaro ir tai, kad jų klientams siūlomos jau kartą naudotos vantos. Kiekvienas pirtyje besikaitinantis asmuo turi turėti naują vantą. Panaudotas vantas naudoti draudžiama.
Priekaištų dėl sodybose naudojamos patalynės visuomenės sveikatos specialistai beveik neturėjo. Patalynę kaimo turizmo paslaugų teikėjai gali skalbti tik tam specialiai įrengtoje patalpoje arba miesto skalbykloje. Kai kurių kaimo sodybų šeimininkai pageidauja, kad poilsiautojai atsivežtų savo patalynę. Paslaugų gavėjai turėtų žinoti, kad ant lovos čiužinio turi būti antčiužinis.
Poilsiautojai aiškiai matomoje vietoje turėtų rasti informaciją apie teikiamas paslaugas – kaip saugiai naudotis pirtimi, vandens priemonėmis, dviračiais ir t. t.
Pasitempti verčia konkurencija
Kaimo turizmo sodybų savininkai yra suinteresuoti privilioti kuo daugiau klientų, todėl stengiasi, kad teikiamos paslaugos atitiktų visus teisės aktų reikalavimus. Juk į nevalyvo šeimininko namus antrą kartą vargu ar kas ryšis grįžti. Skundų dėl apgyvendinimo iš paslaugų gavėjų apskrities visuomenės sveikatos specialistai nesulaukė.
Kaimo turizmo verslu besiverčiantys žmonės kartą per metus privalo pasitikrinti sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, tačiau tai padaro ne visi. Kai kuriems apgyvendinimo paslaugų teikėjams teko išklausyti pirmosios pagalbos teikimo bei higienos įgūdžių kursus, nes buvo pasibaigęs sveikatos žinių pažymėjimų galiojimo laikas. Už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus kaimo turizmo paslaugų teikėjams taikytos administracinės baudos.
Ramunė Jurkūnienė, Utenos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja
