Kai kurie žmonės reguliariai aukoja savo kraują, suvokdami kilnią donorystės prasmę, jiems gera žinoti, kad gali kažkam išgelbėti gyvybę. Tokių žmonių Lietuvoje yra tik apie 2 procentus. Kiti – niekada apie neatlygintiną kraujo davimą nesusimąsto arba turi klaidingų įsitikinimų apie kraujo donorystės galimą žalą jų sveikatai. Norėdami sužinoti, dėl kokių priežasčių žmonės neduoda kraujo, rugpjūčio mėnesį TV3 portale atlikome apklausą, kurioje sudalyvavo 1120 respondentų.
Į klausimą „Kodėl neduodu kraujo donorystei?“ atsakymai pasiskirstė taip:
Beveik pusė, net 48 proc., mano, kad jie negali duoti kraujo dėl sveikatos. Tiesa, yra sveikatos būklių, kai kraujo duoti negalima:
- asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B, hepatitu C, ŽIV, sifiliu), sunkiomis širdies ir kraujagyslių, skrandžio, žarnyno, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos, šlapimo ir kitų sistemų ligomis, linkusiems kraujuoti, daugelį kartų nualpusiems.
Tačiau abejotina, kad net 48 proc. Lietuvos visuomenės galėtų patekti į išvardintas grupes, gal atsakinėjantys per daug dramatiškai vertino savo sveikatos būklę.
Yra ir kitų aplinkybių, kai negalima būti kraujo donoru, bet dalis iš jų laikinos:
- jei esi jaunesnis nei 18 ir vyresnis nei 65 metai;
- jei hemoglobino kiekis kraujyje moterims mažesnis nei 125 g/l, o vyrams - mažesnis nei 135 g/l;
- jei kūno masė yra mažesnė nei 50 kg;
- rizikos grupėms priklausantiems asmenims: intraveninių narkotikų vartotojams, asmenims, dėl kurių seksualinės elgsenos kyla rizika užsikrėsti krauju plintančia sunkia infekcine liga;
- 6 mėnesius po chirurginės operacijos;
- 6 mėnesius po tatuiruotės pasidarymo;
- 14 dienų pasveikus po virusinės ar bakterinės infekcijos (pvz., peršalimo);
- 1 savaitę po hepatito skiepo, 4 savaites po skiepijimo susilpnintais virusais ir bakterijomis;
- 1 dieną po dantų gydymo (plombavimo) ir 1 savaitę po dantų traukimo, šaknų plombavimo;
- nėščiosioms.
22 proc. apklausos „Kodėl neduodu kraujo donorystei?“ dalyvių atsakė, kad tiesiog niekada apie kraujo donorystę nepagalvojo. Ačiū už atvirumą, tikimės, kad dabar pagalvos.
16 proc. atsakiusiųjų turi nepagrįstų įsitikinimų: 10 proc. mano, kad po donorystės nusilps organizmas, o 6 proc. – kad juos užkrės kokia nors liga. Iš tiesų, yra atvirkščiai – reguliarus kraujo davimas yra naudingas donoro sveikatai: atsišviežina kraujo ląstelės, jų ir kraujo plazmos gamybai organizmas sudegina apie 650 kcal., o tai yra daugiau, nei nuėjus 10 kilometrų, sumažėja kraujyje
cholesterolio, be to, klinikiniais tyrimais įrodyta, kad kraujo donorystė sumažina širdies, kraujagyslių, kepenų bei vėžinių susirgimų riziką. Visos prarastos kraujo ląstelės atsistato per maždaug 60 dienų. Daugelis donorų pabrėžia, kad davę kraujo nesijaučia išsekę, o atvirkščiai – jaučiasi sustiprėję emociškai ir dvasiškai, nes kažkam išgelbės gyvybę. Donavimo ketu užsikrėsti kokia nors liga yra neįmanoma, nes kraujo paėmimui naudojamos tik sterilios priemonės.
7 proc. atsakiusiųjų bijo pačios kraujo paėmimo procedūros (dūrio, kraujo ir pan.), ir dar 7 proc. jau bandė būti donorais, bet nepavyko – buvo per mažas hemoglobino kiekis, per siauros venos, ar kitos priežastys.
Pandemijos metu žmonės rečiau ateina duoti kraujo, ir ne kartą matėme kraujo centrų skelbimus, kad kritiškai trūksta tam tikrų grupių kraujo. Suprantama, kad niekada visi galintys duoti kraujo nebus kraujo donorais, bet jei dar bent keli procentai Lietuvos gyventojų pasirinktų šią kilnią ir net pačių donorų sveikatai naudingą misiją, medikų darbe būtų mažiau įtampos, o ir gerumo visuomenėje būtų daugiau. Įsivaizduokite situaciją, jei jums brangiam žmogui prireiktų kraujo perpylimo, o gydytojas atsakytų: „niekuo negalime padėti, nes neturime reikalingo kraujo – ruoškitės blogiausiam“... Arba būtų tokia tvarka: jei tu arba tavo artimieji niekada nedavė kraujo, tu irgi neturi teisės tikėtis, kad prireikus jo gausi pats ar tavo vaikas. Tiesiog norime paraginti pagalvoti, kad mes visi esame labai susiję, ir jei tik galite, verta jau šiandien, o ne kada nors pasidalinti savo gerumu!
