Draugė po ilgojo savaitgalio papasakojo romantiškus savo laisvalaikio nuotykius. Su vyruku ji susitikinėja jau keletą savaičių. Atėjus laisvadieniams šis pasikvietė ją išvykti pailsėti.
Viskas buvo tiesiog nuostabu: pramogos, romantika, jaukus viešbučio kambarys, bendra didelė lova ir jokio sekso!
Jie ne tik nepasibučiavo, bet šis prie jos net nelindo. Nuotykių ištroškusi širdis pradėjo smarkiai spurdėti. „Ar aš jo nedominu?“ – kilo logiškas klausimas. Ir iš tikrųjų, ar visi santykiai, kurie mus žavi, turi prasidėti intymiai?
Meilės vartai: „Uždaryta!“
XXI amžiuje pradėjome tiesiog medžioti vyrus. Medžiodavome ir anksčiau, tik viskas buvo paslėpta po lengvu subtilumo šydu. Šiandien, ištroškusios sveikų santykių, esame pasiruošusios viskam.
Nuolat verkdamos, kad tinkamų vyrų reikia ieškoti su žiburiu, o tie, su kuriais susidedame, neverti nė supuvusio grašio, užkrėstos visokių popsinių sekso nesąmonių, vis dažniau esame pasirengusios leistis į sekso avantiūras. Ar mes tapome šliundromis?
Gera buvo ankstyvoje jaunystėje, kai visos santykių problemos pasibaigdavo sukabintomis rankomis ir šiltu bučiniu su liežuviu. Šiandien ne tik lipame ar esame tempiamos į lovas, bet ir graužiamės dėl to.
„Duoti“, „bandyti prisiversti neduoti“ arba gauti aiškų ultimatumą „permiegok su manimi“ pradėjome priimti kaip visiškai natūralų dalyką, todėl, jei prie tavęs niekas nekiša pirštų – pasijauti nestandartine, antrarūše, neįvertinta.
Moterų „kaltės jausmas“
Matyt, ne vienai teko gyvenime susidurti su tokiu savimi pasitikinčiu mačo, kuris bandydamas įsitempti tave į lovą verčia jaustis kalta. „Kito karto gali nebūti“, „neturi, ko prarasti“, „tu ką, to nemėgsti?“ – zirzia šie, ir jei daugeliu atvejų pasakai silpną ir nedrąsų „ne“, tai kartais susigundai paslysti.
Iš esmės, savo seksualinio gyvenimo nereikėtų gėdytis, tačiau kada pasiekiama ta riba, kai moters seksualinis gyvenimas tampa fetišu?
Kad ir kokios „nedoros“ mintys suktųsi moteriškoje galvelėje, vis dar stengiamės iš paskutiniųjų savo seksualiniame gyvenime išlaikyti šiokį tokį sakralumą. Visa kita, kas lieka už „nerašyto sekso įstatymo“ ribų tampa kančia.
Ech, ta romantika...
Vėliau draugė papasakojo, jog neapsikentusi, savo abejones išdėstė simpatijai ir sulaukė gana subtilaus ir paprasto atsakymo: „Tai buvo romantiška. Permiegoti su tavimi, manau, tikrai spėsiu.“
Kada spėjome pamiršti romantiką? Ko tikimės iš vyrų? Ko tikimės iš savęs?
Nors daugelis moterų, besiblaškydamos po pasaulį ir ieškodamos tinkamo vyro mano, kad greitas seksas padės rasti ryšį, per šiokią tokią draugių ir savo patyrimų patirtį galiu pasakyti tik viena.
Tai yra visiška NESĄMONĖ! Vyras, tai toks padaras, kuriam be abejonės rūpi seksas. Visas žavesys pasiekia maksimumą būtent iki pirmųjų lytinių santykių. Vėliau gali išlikti pagarba, draugiškumas, tačiau vos atveri vyrui „malonumų vartus“ – didžiausias susidomėjimas dingsta.
Kaip matai, taip ir yra
Nereikėtų labai griaužtis ar pykti dėl to, jog iš tikrųjų pradėjome prarasti vertę. Norėti sekso yra natūralu, tačiau, kaip mūsų gyvenimo būdas įtakoja ne tik mūsų, bet ir vyrų požiūrį į mus?
Šis straipsnis nėra antisifelinė programa „niekam neduok“. Galbūt, reikėtų susimąstyti, kokias vertybes puoselėjame? Ar turime jaustis kaltos, jei kažkoks pašlemėkas (net ir simpatiškas) bando įsitempti mus į lovą? Ar reikėtų griaužtis, jei apimtos aistros pasimėgavome vienos nakties nuotykiu? Vienareikšmiškai ne, tačiau visų svarbiausia – turime neprarasti žmogiškumo.
Joks mokslininkas ar psichologas negali pasakyti, kiek lytinių partnerių, ir kokiomis aplinkybėmis sumedžiotų vyrų turėti yra „norma“, bet aišku yra viena: pasistenkime nepamiršti romantikos.
Fiziškai susilaikyti nėra labai sveika, tačiau tai, kas dedasi mūsų galvose ir širdyse, gali išlikti nesuteršta. Juk tai, kas yra tarp ausų, valdo ir tai, kas yra pas mus tarp kojų!
Raktas, kuris atrakina visas spynas yra vertinamas, o spyna, kurią galima lengvai atrakinti bet kuriuo raktu – niekam tikusi...
Marjeta Šamšonaitė
