Lina Abromavičienė
Tikriausiai kiekvienas, užauginęs savo vaikus ir matantis augančią naująją kartą, pasakytų, kad prieš 10-20 metų vaikai sirgo mažiau nei dabar, nes augo natūralesnėmis sąlygomis. Ar tai tiesa, sudėtinga teigti – nepakanka statistinių duomenų.
Tačiau viena aišku - dabar vaikų gydymui išleidžiama vis daugiau ir daugiau ir vaikai serga vis sunkesnėmis ligomis. Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovų, vaiko gydymas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki šimto tūkstančių litų, nes kiekviena liga reikalauja skirtingų gydymo metodų, o neretai prireikia reabilitacijos, kuri dar pabrangina vaiko gydymą.
Kokia užaugs jaunoji karta, bijo spėlioti ir šeimos gydytojai, nes viliasi, jog propaguojama sveika gyvensena dar gali pakeisti požiūrį į gyvenimo būdą.
Brangiausiai gydomi vaikai ir senjorai
Gydymas ligoninėje ar pirminės priežiūros centruose yra kompensuojamas visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, nepriklausomai nuo ligos, kuria pacientas serga. Tačiau valstybei kiekvieno gydymo atvejo kaina, priklausomai nuo atliktų tyrimų, skiriasi. Vienokia kaina apendicito operacijos ir visai kitokia - plaučių uždegimo gydymo. „Plaučių uždegimas, kuris tęsiasi 7 dienas, kai vaikas guli ligoninėje, kainuoja apie 1 160 litų. Tikėtina, kad persirgus plaučių uždegimu vaikui bus skiriamas ir papildomas reabilitacinis gydymas, kuris kainuos dar tiek pat. Dabar dažnas susirgimas – rota virusas, kurio gydymas kainuoja apie 597 litus. Retesnės ligos, pavyzdžiui, kai vaikas serga vėžiu ir jam atliekama daug įvairių procedūrų, turi atskirą kainą, gydymas gali kainuoti 10 tūkstančių ar net 100 tūkstančių litų už vieno vaiko gydymo atvejį“, - sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys.
Kadangi šiuo metu gydymui naudojama vis daugiau procedūrų, kiekvieno žmogaus gydymas vis labiau pabrangsta.
„Kiekviena atlikta medicininė procedūra turi savo kainą. O jei dar skaičiuojama pirminės priežiūros centruose teikiamos paslaugos kaina, vieno vaiko gydymas ženkliai išauga. Poliklinikose daugiausia pinigų skiriama vaikų gydymui, o nuo 20 iki 40 metų žmogui yra paskaičiuotas mažesnis įkainis. Vyresniems nei 40 metų žmonėms gydymas vėl kiek pabrangsta, nes jie daugiau serga, naudoja daugiau sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau gydantis ligoninėje gydymo kainos priklauso nuo ligos, o ne žmogaus amžiaus“, - apie apmokamą sveikatos priežiūrą aiškina P. Nainys.
Ikimokyklinukai serga dažniau
Šiaulių centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Regina Januškienė sako, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai serga dažniau nei vyresni. Taip yra todėl, kad mažas vaikas turi dar silpną imunitetą.
„Dažniausiai maži vaikai serga virusinėmis infekcijomis, peršalimo ligomis. Šiuo metu labai daug ikimokyklinio amžiaus vaikų serga vėjaraupiais - kai kurių darželių grupėse apie pusę vaikų užsikrėtę. Kadangi liga užkrečiama, o didžioji dalis vaikų nuo šios infekcijos nėra paskiepyti, jie serga masiškai. Taip pat didžioji dalis vaikų yra kamuojami alergijų, bronchinės astmos, įvairių alerginių odos susirgimų, atopinių dermatitų. Daugėja ir įgimtų ligų – dažniausios įgimtos širdies ydos“, - sako gydytoja.
Pasak R. Januškienės, dalis 2-3 metų vaikų, kurie serga ypač dažnai, pas medikus atvedami nuolat. Jei vaikas nesunkiai serga 4 kartus per metus – normalu, tačiau jei serga dažniau, jau reikia sunerimti. Per metus vaikas suserga net keliomis ligomis ar ta pačia kelis kartus, tačiau, R. Januškienės teigimu, vaikai perserga greičiau nei suaugusieji.
„Dabar auga prastesnės sveikatos vaikai. Taip yra dėl mitybos ir mus supančios aplinkos. Gyvenimo tempas vaikus nuvargina. Sunku prognozuoti, kokia bus jaunosios kartos sveikata, tačiau norėčiau tikėtis, kad tėvai ir mokytojai vaikams paaiškins, kaip reikia taisyklingai maitintis. Pastebime, kad jaunos mamos vis dažniau klausia patarimų, nori auginti kuo sveikesnius savo vaikus. Todėl tikimės geresnių rezultatų“, - teigia R. Januškienė.
Vaikų sergamumas auga
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro Stebėsenos ir programų skyriaus specialistė Zita Sakalauskaitė teigia, kad pastaraisiais metais visoje šalyje mažėja geros sveikatos vaikų, o daugėja turinčių įvairių sveikatos sutrikimų ir sergančių lėtinėmis ligomis. Įvairių ligų rizikos veiksniai nustatomi vis jaunesnio amžiaus vaikams. „2013 metais iš profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą 4 469 ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų 1 600 (tik kiek daugiau nei trečdalis) buvo sveiki. Mergaitės turėjo mažiau sveikatos sutrikimų nei berniukai.
Pastebima, kad kasmet ikimokyklinukams nustatoma vis daugiau sveikatos sutrikimų. 2013 metais beveik kas trečiam vaikui nustatyti regos, kas šeštam – širdies ir kraujagyslių sistemos, kas dešimtam – kvėpavimo sistemos sutrikimai“, - teigia Z. Sakalauskaitė. Išanalizavus sveikatos duomenis pastebėta, kad mergaitės turėjo daugiau regos sutrikimų nei berniukai, tuo tarpu berniukams daugiau nei mergaitėms nustatyta nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos sutrikimų. Kuo vyresnio amžiaus vaikai, tuo didesnei jų daliai buvo nustatyta regos, kvėpavimo, endokrininės, skeleto-raumenų sistemos sutrikimų.
Panašios tendencijos yra ir apžvelgiant situaciją Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose - visiškai sveikų vaikų skaičius kasmet mažėja. Pasak Z. Sakalauskaitės, lyginant 2007–2013 metų laikotarpį, kasmet vaikams vis daugiau nustatoma regos, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir virškinimo bei endokrininės sistemos sutrikimų, o tokie duomenys verčia sunerimti.
Šiuolaikinė problema – kompiuteris
Nors daug metų gydytojai, kalbėdami apie vaikų sveikatą, akcentavo mokyklinės patologijos (dažni regos, laikysenos, nervų bei virškinimo sistemos sutrikimai) problemą ir jos sprendimo būdus, pastaraisiais metais, pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos gydytojos Jūratės Karalevičienės, tiesioginę grėsmę vaikų sveikatai kelia kompiuteris.
„Mūsų kasdienybė vis labiau priklausoma nuo informacinių technologijų, todėl dabar jau reikėtų akcentuoti naujųjų technologijų sukeliamą patologiją sveikatai: sausų akių sindromą, trumparegystę, išsivystančią dėl ilgalaikio artimo akims krūvio, darbo su kompiuteriu. Taip pat išmaniųjų telefonų nenaudą: riešo kanalo sindromą, kuris išsivysto nepaliaujamai susirašinėjant telefonu, „kompiuterinė“ kupra, atsirandanti dėl neergonomiškos darbo vietos ir netaisyklingos laikysenos ilgą laiką sėdint prie kompiuterio, neurozės, išsivystančios dėl nuolatinės įtampos tiek mokyklose, tiek šeimose. Kasdieniai mitybos sutrikimai iš dalies taip pat gali būti siejami su nemokėjimu kontroliuoti savo dienotvarkės, maitinimosi režimo dėl besaikio laiko praleidimo virtualioje erdvėje, užkandžiaujant „greitu“ maistu ir gurkšnojant saldžius gaiviuosius arba, dar blogiau, energinius gėrimus. Taigi, manau, pakankamai daug problemų, kurias šiais Vaikų sveikatos metais turime spręsti. Vien statistiniai duomenys, vaikų sergamumo rodikliai bei jų prieinamumas visuomenei vaikų sveikatos problemų neišspręs“, - pabrėžia gydytoja J. Karalevičienė.
Gydytoja pastebi ir didesnių problemų, keliančių grėsmę vaikų sveikatai, – tai alkoholio vartojimas ir rūkymas. Pasak J. Karalevičienės, atliekant apsinuodijimų analizę, stebimi vis „jaunėjantys“ ir dažnėjantys vaikų apsinuodijimai alkoholiu tiek Šiauliuose, tiek Šiaulių regione.
„Institucijos, kurioms deleguotos funkcijos rūpintis vaikų sveikatos prevencija, turėtų veiksmingiau vykdyti savo tiesiogines funkcijas, o neapsiriboti keleto nerūkymo zonų paskelbimu, kas visiškai, kaip rodo praktika, nepasiteisino. Manau, kad pagrindinės problemos, lemiančios vaikų sveikatą, identifikuotos, todėl nereikėtų gaišti laiko iškeliant jau įsisenėjusias ir visiems gerai žinomas problemas, o tiesiog imti ir įgyvendinti tų problemų sprendimo būdus, kurie, manau, taip pat specialistų jau aptarti. Nuo to priklauso, kokia užaugs naujoji karta“, - sako J. Karalevičienė.
