Antra, ne ką mažiau svarbi detalė – personalo apranga. Kai įstaigoje, save reprezentuojančioje kaip restoraną, salės darbuotojai vaikšto juodais paplūdimio marškinėliais, kuriuos įstaigai nemokamai atvežė alkoholinių gėrimų pardavėjai, tai restorano įvaizdis mano akyse visada sumenks iki eilinio baro įvaizdžio.
Balti marškiniai, vyrams – juodos kelnės, merginoms juodi sijonukai, bei klasikiniai juodi bateliai, jokios sportinės avalynės. O taip pat jokių papuošalų ir minimalus makiažas.
Tai tik kelios detalės, kurios man padeda suprasti, kad aš užėjau į restoraną, o ne į įstaigą, kuri užsakydama lauko iškabą per klaidą įrašė žodį – restoranas.
Nuo tokios įžangos pradėjau ne šiaip. Nes paminėtų detalių pasigedau vos užsukęs į netoli Šiaulių įsikūrusį restoraną „Panorama“.
Vos spėjantys suktis du padavėjai restorano atmosferos taip pat nesukūrė. Ir tai lengvai paaiškinama, kai pilna terasa svečių, o darbuojasi tik du.
Sunku įsivaizduoti, kas per sumaištis būtų buvusi, jei ir pagrindinė restorano erdvė būtų užpildyta svečiais?
Padavėjų pasimetimas jautėsi nuo pirmų minučių. Atnešusi mums dienos pietų meniu mergina sutriko išgirdusi, kad mes norėtume patiekalų iš pagrindinio meniu.
Tas pasimetimas vėliau jautėsi ir virtuvės darbe. Suprask, viskas sustyguota dienos pietų meniu, o atvažiuoja du svečiai ir skirtingai nei visi užsimano „pamandravoti“ pasirinkdami patiekalus iš pagrindinio meniu.
Gėrimų laukėme apie 20 minučių, tada dar panašiai laiko prireikė kol pateikė mums sriubas.
Meniu pasirinkimas
Ukrainietiški barščiai – 6,00 eur. Jei vaikystėje man nebūtų tekus garbė pabuvoti senelio gimtinėje Ukrainoje ir ten kaime nebūčiau skanavęs ukrainietiškų barščių, aš restorane „Panorama“ skanautą sriubą gal ir būčiau pavadinęs ukrainietiškais barščiais.
Bet šiuo atveju tai buvo puikiai išvirta burokėlių sriuba, bet tikrai ne ukrainietiški barščiai. Visų pirma, tai mėsos skonio turiu jausti ne tik sultinyje, bet ir jos nemažą kiekį svečias turi rasti pačioje sriuboje.
Antra, burokėlių skonį turi stipriai papildyti kopūstai. Ir trečia detalė – česnakas, jis turi ne tik kad būti sriuboje bet turi būti jaučiamas.
Žuvienė – 7,00 eur. O jau paragavęs žuvienės, nors joje ir plaukiojo kelios midijos bei krevetės, aš visgi pasikviečiau padavėją pasitikslinti ar tai išties – žuvienė.
Sulaukęs teigiamo atsakymo, aš savo skonio receptorius sukoncentravęs bandžiau sriubos skystime užčiuopti žuvies nuoviro poskonį. Eilinis svečias net po gero pusvalandžio teliūškuojant burnoje skystimą vargu ar žuvienės skonį būtų pajutęs, bet man užčiuopti vos vos jaučiamą žuvies fragmentą pavyko.
Nors išties tiek išvaizda, tiek skoniu ši sriuba man labiau priminė pomidorų sriubą. Jei ne tos jūrų gėrybės ir nežinojimas ką užsakiau, po pirmo šaukšto sriubą kažkuo panašiu ir būčiau pavadinęs, bet tikrai ne žuviene.
Bet atradęs kelias žuvies ašakas supratau, kad nors ir mažytis, bet kažkoks žuvies gabaliukas verdant šią sriubą puode visgi sudalyvavo.
Nebenorėdamas savęs apgaudinėti, žuvienę atidaviau padavėjai pasakydamas, kad šią sriubą rekomenduočiau pervadinti arba pilti lauk, nes ji nieko bendro su žuviene neturi.
„Gerai, perduosiu“, – nueidama ištarė mums padavėja. Ir už kelių sekundžių per visą restoraną kažkur iš toli nuo virtuvės patalpos nuaidėjo štai toks tekstas, kuris privertė suklusti net terasoje sėdinčius: „Klientas sakė, kad sriuba neskani ir pasiūlė ją pilti lauk.“
Iš terasos pasigirdo plojimai, visi svečiai džiūgavo, kad pagaliau kažkas išdrįso išpeikti čia verdamą žuvienę. Nuo artimesnių staliukų priėję svečiai spaudė man ranką dėkodami.
Žinoma, kad nebuvo nei plojimų, nei rankos paspaudimų. Tiesiog, aš to tikėjausi po tokio garsaus pranešimo visai salei girdint.
Bet džiūgauti išsakyta kritika man neleido ant stalo šąlantys pagrindiniai patiekalai, kuriuos padavėja atnešė vos mums sumerkus šaukštus į sriubas.
Ir tai dar viena detalė, kuri ypatinga restoranui: patiekalų pateikimo laikas. Tikrame restorane jums niekada neatneš patiekalų nenurinkę prieš tai valgytų patiekalų lėkščių. Ir juolab, tik pradėjus valgyti vienus patiekalus nesukraus ant stalo kitų.
Sprandinės kepsnys su voveraičių padažu – 12,00 eur. Jei turėjome pretenzijų patiekalų ankstyvam patiekimui, tai skoniui bei patiekimui lėkštėse kritikos didelės neišsakysiu.
Neperkeptas sprandinės kepsnys puikiai derėjo su parinktu garnyru. O ant bulvių košės nugulęs voveraičių padažas man priminė vaikystę kaime.
Troškinti jaučio žandai – 16,00 eur. Jaučio žandus įvertinti puikiai sutrukdė patys žandai. Kadangi esu juos ne kartą pats gaminęs, o taip pat ragavęs daugelyje restoranų, turiu pripažinti, kad šie šiek tiek išsausėję. Nors jie ir buvo birūs, bet iki sultingos vidinės tekstūros šiems kiek trūko.
Apibendrinimas
Reziumuoju. Koją padavėjų aptarnavimo kokybei pakišo mūsų apsilankymo laikas. Tai buvo patys darbo dienos pietūs. Ir tokiu metu reikėtų salėje turėti ne 2, o bent 3 padavėjus, o idealiausia būtų – 4.
Panašiai reiktų sustiprinti ir virtuvės kolektyvą, tada panašaus į konvejerį patiekalų atidavimo tikrai nebūtų buvę.
Mus aptarnavusiai merginai dedu didelį pliusą už perduotą kritiką virtuvei. Drąsu nebijoti tų, pas kuriuos vėliau teks eiti prašyti kažko užkąsti.
Jei „Panorama“ nebūtų pasivadinusi restoranu tai tiek aptarnavimą, tiek pačius patiekalus vertinčiau stipriu 4/5, nes pagrindinės pretenzijos buvo tik žuvienei.
Bet kadangi jūs save reprezentuojate kaip restoraną, tada ir aš vertindamas privalau į tai atsižvelgti. Tad tik 3/5.
Pasiteirauti komentaro naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į restorano administraciją. Sulaukę žinios, tekstą papildysime.
Apžvalgos autorius: Riebus Katinas
