Siūlau prisiminti kiek maitinimo įstaigų Lietuvoje buvo prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Sutikit, posakis, kad maitinimo įstaigos dar ir dabar dygsta kaip grybai po lietaus, nėra perdėtas. Paimkime kaip pavyzdį šalia Klaipėdos esančią Karklę. Kažkada ten buvo vienintelė užeiga „Žvejo sodyba“, kiek vėliau atsidarė kavinė „Olandų kepurė“, o visai neseniai duris atvėrė restoranas „Sentimentai“.
Tad matydamas pranešimus apie atsidarančias vis naujas maitinimo įstaigas aš norėčiau nuraminti tuos, kuriuos apniukusios pesimistinės mintys – Lietuvoje gyvenimas tik gerėja. Gal tik jūs asmeniškai esate patekę į nesėkmių prarają, iš kurios išsikapstę pradėsite mąstyti pozityviau.
Apžvalga
Tad jums leidus apie vieną iš paminėtų maitinimo įstaigų restoraną „Sentimentai“ šiandien ir papasakosiu.
Nors restoranas suteikia galimybę prisėsti prie pievoje išmėtytų stalelių, mes visgi su Katiniene pasirenkame stalelį įstiklintoje terasoje. Nes joje vienintelėje, dėka atidarytų stiklinių terasos vitrininių langų yra jaučiamas lengvas skersvėjis, kuris neleido užtrokšti tos dienos kaitroje.
Jau ne pirmą kartą įsitikinu, kad pasiteirauti apie tai, ko virtuvė neturi pas meniu atnešusį padavėją mintis labai gera, nes tada jis stabtelėjęs pasakoja tikrąją padėtį virtuvėje. Štai ir šį kartą bandantį pabėgti padavėją užklupau minėtu klausimu. Po ko jis išsidavė, kad virtuvėje nėra poros patiekalų su žuvimi ir dar nėra bulvinių blynų.
Tad taip mes sutaupome tiek savo, tiek padavėjų brangų laiką, darydami užsakymą mes nepasirinksime patiekalų, kurių nėra meniu. Bet geriausia, kai pats padavėjas vos atnešęs meniu apie tai informuoja.
Meniu kainos lyg patvirtinimas to, kad Lietuvoje gyvenimas tik gerėja. Tai patvirtina ir padavėjas, kurio paklausęs kiek kainuoja cepelinai, sužinojau jog jų kaina tik 10 eur. Pirmų patiekalų teko palaukti apie 30-40 min. Nors mes niekur lyg ir neskubėjome, bet būtų malonu, kad apie tai, kiek virtuvė vėluos su užsakymu, padavėjas informuotų priimdamas užsakymą.
Jei būtų pasakęs, kad virtuvė apkrauta darbu ir užsakymo teks laukti apie valandą, mūsų tai būtų neišgąsdinę. O sulaukę užsakymo po 30-40 min. mes net būtume apsidžiaugę, kad mūsų užsakymą pagamino greičiau nei buvo įspėta.
Meniu pasirinkimas
Šefo sriuba su mėsa – 7,00 eur. Jei ne lėkštės nuteleškuoti kraštai, kurie greičiausiai atsirado padavėjui beskubant patiekti mums užsakymą, sriubai turėčiau tik vieną pretenziją – jos buvo mažai. Nes Katinienė paskanavusi šaukštą sriubos užsimanė dar kelių, tad teko su ja dalintis sriuba.
Mėgstu tokias sriubas, kurias valgydamas su kiekvienu jos šaukštu atrandi vis naują skonį, kurį suteikia sriubai vis kitas ingredientas.
Tuno salotos – 14,00 eur. O tuno salotoms aš net sugalvojau pavadinimą – moteriškas bučinys. Nes jos manau sukurtos būtent moterims, kurios labiau nei vyrai mėgsta saldesnius poskonius. O šiose salotose tą mintį puikiai išpildė uogos.
Pasirinkdamas pagrindinį patiekalą ir užsakydamas veršiuko kepenėlių steiką turėjau vidinių baimių, kad gal patiektas kepsnys bus kiek perkeptas.
Veršiuko kepenėlių steikas – 18,00 eur. Ir tos abejonės išgaravo po pirmo steiko kąsnio. Iš pradžių pagalvojau gal reiks prie jo padažo, bet net ir jo neprireikė. Puikiai kepenėles papildė bulvių košė su keptomis daržovėmis.
Pirmą kartą gyvenime džiaugiausi, kad Katinienei nepatinka kepenėlės. Gal nuskambėjo egoistiškai, bet veršienos kepenėlės buvo per skanios, kad jomis reiktų dar dalintis.
Sprandinė glazūruota garstyčiomis – 16,00 eur. Katinienė sprandinės kepsnio man atrėžė tokį siaurą juostelę paskanauti, kad vienu momentu susimąsčiau, ar ji tik neskaito mano minčių, ir ar nebus perskaičius mano savanaudiškų pamąstymų apie kepenėles.
Abu patiekalai skanūs, aš gal tik restoranui rekomenduočiau naudoti įvairesnius garnyrus prie skirtingų patiekalų.
O dabar apie desertus. Taip taip – desertus. Cepelinai nuotraukoje atsirado tikrai ne per klaidą. Tiesiog Katinienei išsirinkus obuolių pyragą, aš nusprendžiau ne tik save, bet ir heiterius palepinti cepelinais.
Cepelinai su mėsa – 10,00 eur. Kur jam tiek telpa? Taip pagalvojote ne tik jūs vieni, apie tai pagalvojo ir padavėjas priimdamas užsakymą. Bet nuliūdinsiu jus, aš cepelinų restorane nevalgiau, tik paskanavau ir paprašiau supakuoti išsinešimui.
Per daug gerai gyvename Lietuvoje, kad neleisčiau sau vakare pasišildyti cepelinų, kurių kaina tik 10 eur.
Tiesa, cepelinai buvo skanūs, o labiausiai patiko jų mėsa. Seniai kur bevalgiau cepelinus, kad jausčiau tokį stiprų mėsos skonį.
Firminis desertas – 7,00 eur. Obuolių pyragas mane perkėlė į tuos laikus, kai kažką panašaus valgiau Klaipėdoje bare „Juodas katinas“. Tas obuolių skonis, kurio neužmuša plonytis tešlos sluoksnis…
Apibendrinimas
Reziumuoju. Gerdamas naminę girą, kuri kažkiek padėjo malšinti karštos dienos sukeltą troškulį aš džiaugiausi, kad Karklėje atsirado dar viena maitinimo įstaiga verta ne tik mano dėmesio, bet ir to, kad šią vietą galėčiau rekomenduoti jums.
Taip, kainos restoranuose tokios, kad tas, kuris galvoja, jog gyvenimas Lietuvoje blogėja, į juos neužsuka. Bet jei jūs mąstote kitaip ir norite su šeimyna ištrūkti iš miesto, galiu jums drąsiai rekomenduoti šį restoraną.
O vertindamas šį restoraną 5/5 tęsiu duotą pažadą mus aptarnavusiam padavėjui. Jis atnešęs sąskaitą ir pasiteiravęs ar mums patiko, sulaukęs teigiamo atsakymo paprašė nuskenuoti nuorodą ir palikti atsiliepimą.
O aš tada paduodamas jam mano vertinimą atspindintį lipduką pasakiau, kad nieko neskenuosiu, o parašysiu apie juos apžvalgą.
Tad pažadą ištesėjau.
Apžvalgos autorius: Riebus Katinas