Daugelis yra girdėję, kad Kinijoje egzistuoja vieno vaiko politika, bet retas kuris žino, kaip ši politika veikia ir nuo ko ji prasidėjo.
O viskas prasidėjo Mao Dzedungui paskelbus Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą 1949 metais. Tuo metu šalį jis matė kaip ateities supervalstybę, kuriai reikia didelės vyrų kariaunos, tad savo tautiečiams jis įsakė daugintis ir netgi į šalį uždraudė importuoti bet kokias kontraceptines priemones. Tačiau didysis Kinijos valdovas kai ko nepaskaičiavo – kad nesugebės išmaitinti pagausėjusios tautos.
1955 metais gimstamumas Kinijoje pasiekė tokią ribą, kad statistinė šeima turėjo beveik po 6 vaikus. Maisto atsargoms einant į pabaigą, „dauginimosi“ politiką teko atšaukti ir nedelsiant pradėti kontroliuoti gimstamumą.
Tačiau panašūs skaičiai išsilaikė iki pat 1970-ųjų. Tais metais kinai sudarė ketvirtadalį visų žmonių žemėje. Bet tai dar nebuvo blogiausia, kas galėjo nutikti. Nuo Mao Dzedungo valdymo pradžios praėjus beveik 30 metų, didžioji dalis šalies gyventojų buvo iki 30 metų amžiaus ir buvo kaip tik tokio amžiaus, kada kuriamos šeimos ir gimdomi vaikai. Taigi, 1979 metais jau oficialiai teko įvesti vieno vaiko politiką.
Verta paminėti, kad yra keletas išimčių. Ši taisyklė taikoma tik maždaug 40%-63% kinų tautos, o tiksliau – tik toms jaunavedžių poroms, kurios gyvena miestuose. Be to, kai kurios Kinijos provincijos leidžia turėti antrą vaiką jei nei vienas iš partnerių neturi brolių ar seserų, arba jei vyras yra neįgalus karo veteranas.
Taip pat gimdyti antrą kartą 2008 metais buvo leista Sichuan gyvenančioms moterims, kurios per žemės drebėjimą prarado savo vaikus. Yra ir keistų išimčių, kurių tiesiog neįmanoma išvardinti, bet galime paminėti vieną kaip pavyzdį: Pekine leidžiama turėti antrą vaiką, jei vyro brolis yra nevaisingas ir abu vyrai turi leidimus gyventi kaime.
Visą šią politiką kontroliuoja atsakingos provincijų institucijos. Įprastinė bausmė už antrą vaiką yra piniginė bauda, bet ji kinta priklausomai nuo provincijos. Kai kuriose provincijose už antro vaiko gimimą tėvams gali grėsti atleidimas iš darbo arba turto konfiskavimas.
Taip pat, poros, kurios nusprendžia neturėti vaikų arba tos, kurios nesusilaukia antrojo vaiko, nors turi išimties teisę, gauna „Garbės sertifikatą vieno vaiko tėvams“, kasmėnesinę išmoką iš vyriausybės, papildomas pensijos išmokas, pirmenybę į darbo vietą vyriausybėje, nemokama vandenį ir mokesčių lengvatas.
Tačiau taisyklės nebūtų tikromis taisyklėmis, jei jų niekas nelaužytų. Kai kuriose vietovėse vietinė valdžia priima mokesčius, kuriuos poros moka, kad galėtų turėti antrą, trečią, o kartais net ir ketvirtą vaiką. Dar vienas populiarus įstatymo apėjimo būdas yra paprasčiausiai neregistruoti vaiko arba registruoti su netikra pavarde. Taip pat kai kurios provincijos leidžia gimdyti antrą kartą, jei vaikas gimė neįgalus, tad gudrūs kinai kartais netgi ir trumparegystę sugeba įregistruoti kaip negalią.
