Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis chlamidioze bei ŽIV 2013 metais, lyginant su 2012 m., padidėjo, gonorėja – sumažėjo, sifilio – praktiškai stabilus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 m. užregistruota 190 susirgimų gonorėja (2012 m. – 219), 306 – chlamidioze (2012 m. – 265), 269 – sifiliu (2012 m. – 227) bei 177 – ŽIV infekcija (2012 m. – 160). Chlamidiozės, ŽIV infekcijos, sifilio, gonorėjos sergamumo rodikliai 100 tūkst. gyventojų atitinkamai sudarė: 10,3 atvejo, 5,98 atvejo, 9,1 atvejo ir 6,4 atvejo.
Ši informacija šią savaitę paskelbta Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikų parengtoje analizėje „Užsikrėtusiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) epidemiologinės situacijos apžvalga už 2013 m.“.
2013 metais dažniausiai gonorėja sirgo Mažeikių ir Vilkaviškio rajonų, Klaipėdos ir Vilniaus miestų gyventojai. Aukščiausias sergamumas užfiksuotas Klaipėdos mieste. Gonorėja dažniausiai diagnozuota 20-34 metų amžiaus vyrams. Dauguma gonorėja užsikrėtusių vyrų, kaip galimą infekcijos šaltinį nurodė atsitiktinį arba pažįstamą asmenį, o daugiausiai moterų nurodė, kad užsikrėsti gonorėja galėjo nuo sutuoktinio ar sugyventinio.
Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2013 metais užregistruoti Akmenės, Šalčininkų, Širvintų rajonuose, Šiaulių ir Vilniaus miestuose. Susirgimai sifiliu vyrams nustatyti dažniau nei moterims – atitinkamai 146 ir 125 susirgimo atvejai. Beveik trečdalis sifilio atvejų išaiškinta privalomai tiriant kraujo donorus. Tiriant nėščiąsias dėl sifilio, išaiškinti 22 susirgimo sifiliu atvejai (2012 m.– 24). Nors ir užsikrėtusios sifiliu nėščiosios yra gydomos ir išgydomos, ir taip panaikinama rizika perduoti šią ligą savo naujagimiui, pernai užregistruoti du įgimto sifilio atvejai (vienas iš jų – įvežtinis), 2012 m. – vienas, 2011 m. – nei vieno. Daugiau nei pusė sifilio atvejų Lietuvoje diagnozuoti ankstyvoje ligos stadijoje, tačiau dvylikai pacientų sifilis diagnozuotas vėlyvoje stadijoje (2012 m. – 13). Bendras sergamumo sifiliu rodiklis Lietuvoje palyginti su kitomis ES šalimis yra aukštas ir net 1,8 karto aukštesnis nei ES šalių vidurkis (5,1 atvejo 100 tūkst. gyv. /2012 m).
2013 m. chlamidioze dažniausiai diagnozuota Biržų, Vilkaviškio ir Skuodo rajonų, Vilniaus ir Kauno miestų gyventojams. 72 proc. visų registruotų susirgimų chlamidioze nustatyta jauniems (20-34 metų) žmonėms. Chlamidioze užsikrėtę vyrai 3 kartus dažniau nei moterys nurodė turėję 2-3 ir daugiau lytinių partnerių per metus.
Apie 6,8 proc. gonorėja, 3,7 proc. sifiliu ir 1,3 proc. chlamidioze susirgusių pacientų nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis. Pernai gonorėja susirgo 10, sifiliu – 9, chlamidioze – 7 moksleiviai bei 3 moksleiviai užsikrėtė ŽIV infekcija. Apsaugos nuo lytiškai plintančių infekcijų priemonės – prezervatyvai, galintys sumažinti riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis, naudojami retai arba iš viso nenaudojami.
Daugiau informacijos apie Lietuvos gyventojų sergamumą lytiškai plintančiomis infekcijomis pagal gyvenamąją vietą, amžių ir kitus socialinius rodiklius galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje.
