Paklaustas, kaip ruošėsi tokiam nemenkam sportiniam iššūkiui, Mindaugas šypteli: „Du kartus per metus plaukiau ir vieną kartą važiavau – tai visas mano pasiruošimas.“
Perplaukė didžiausią Dzūkijos ežerą
O visai neseniai iššūkių nebijantis alytiškis ryžosi ir dar vienam – jis kartu su alytiškiu Edgaru Judicku perplaukė, apibėgo ir apvažiavo dviračiu didžiausią Dzūkijos regiono vandens telkinį – Dusios ežerą.
Kaip pasakojo Mindaugas ir Edgaras, plaukimas Dusios ežeru užtruko 2 valandas 40 minučių. Įveikę 5,5 km atstumą vandeniu Mindaugas ir Edgaras sėdo ant dviračių ir per 44 minutes apvažiavo Dusią. Vos baigę minti dviračio pedalus vyrai leidosi bėgti ir 24 km atstumą įveikė per 2 val. 20 min.
Anot Mindaugo, mintis apibėgti Dusios ežerą jam kirbėjo jau seniai: „Dar būdamas 19 metų ir nežinodamas, kiek tiksliai kilometrų yra aplink Dusią, užlipau ant piliakalnio, pažiūrėjau į tolį ir pasvarsčiau: „Gal koks 60 km.“ Po to galvojau: „Ech, atsikelsiu penktą ryto, apibėgsiu aš tą Dusią, ir bus aišku, koks tas atstumas.“
Kaip tarė, taip ir padarė – vieną ankstų rytą leidosi bėgti aplink ežerą. Apibėgus paaiškėjo, kad tas ežeras, anot Mindaugo, nėra jau toks didelis – vos „kažkokie“ 24 km.
Po kurio laiko vyriškiui kilo dar viena mintis – perplaukti Dusios ežerą, tačiau to įgyvendinti jis ilgokai nesiryžo. Bėgant metams likimas vyriškiui, kaip jis pats sako, „pametėjo smagių žmonių“.
Vienas jų – Edgaras Judickas. Kartu su juo Mindaugas ir ryžosi šiam nelengvam iššūkiui, tačiau tik prasidėjus plaukimui paaiškėjo vienas dabar jau šypseną, o tuo metu baimę keliantis faktas:
„Kai įbridome į Dusią plaukti, aš pasakiau Mindaugui: „Tau gerai, tu tai jau plaukęs tokius atstumus“, o jis man ir sako: „Kur aš tau plaukęs? Niekada nesu to daręs“, – prisiminė E. Judickas.
Nors paaiškėjęs faktas baugino, trauktis vyriškiams jau nebuvo kur – įjungtos filmavimo kameros ir susirinkusiųjų dėmesys reiškė, kad kito pasirinkimo nėra – plaukti bet kokiu atveju reikės. Nors patirties plaukti tokius atstumus abu vyrai neturėjo, iššūkį jie sėkmingai įveikė.
„Svarbiausia – gyventi pozityviai, mažiau jausti pyktį ir kuo daugiau šypsotis“
Mindaugas yra suskaičiavęs, kad per metus yra bėgęs 60 dienų, o vieno bėgimo atstumas prilygsta maratonui – 42 km 195 m. M. Garmus kasmet stengiasi nubėgti tiek maratonų, kiek jam tais metais sukanka metų, štai šiemet vyriškis švęs keturiasdešimt trečiąjį gimtadienį, tad ir nubėgtų maratonų skaičius jau siekia 43. Nors Mindaugas yra įveikęs šimtus kilometrų, savęs jis nevadina sportininku.
„Aš esu aktyvaus laisvalaikio mėgėjas, – šypteli vyras ir priduria: – Sportininko statusas įpareigoja būti tos profesijos žmogumi. Iš to užsidirbti duoną, ieškoti rėmėjų, o kaip tu pats neįsipareigoji rėmėjams ir viską – kelionės išlaidas ir dalyvio mokesčius sporto renginiuose – susimoki pats, tai koks tu sportininkas“.
Sportu Mindaugą paauglystėje sudomino kaimynas. „1997 m. kaimynas mane pakvietė pažaisti krepšinį. Vėliau supažindino su orientavimosi sportu. Tuomet man buvo vos 16 metų.
Būdamas tokio amžiaus supratau, koks yra gėris keliauti po Lietuvą, bendrauti su žmonėmis ir pamatyti naujas vietas. Tos kelionės buvo kažkas neįtikėtino“, – prisimena Mindaugas.
Vyriškį tiek žavi aktyvus gyvenimo būdas, kad jis ir po sunkios darbo dienos ryžtasi užsiregistruoti į maratoną ir nesunkiai jį įveikia.
„Būna ir taip, kad net ir darbo metu palieku darbuotojus, o maratono dalyviams pasakau, kad man pertraukėlė darbe. Tai išgirdę maratono dalyviai, juokiasi iš manęs, bet aš vis tiek bėgu ir po keturias valandas trukusio maratono sugrįžtu į darbą“, – prisipažįsta Mindaugas.
Paklaustas, iš kur semiasi energijos tokiems iššūkiams įveikti, M. Garmus teigia, kad jėgų ir sveikatos jis įgauna iš jį supančių žmonių.
„Man sunku tai paaiškinti, bet bendravimas su tinkamą energetiką turinčiais žmonėmis mane tarsi pakrauna. Svarbiausia – neapkrauti savęs, gyventi pozityviai, mažiau jausti pyktį ir kuo daugiau šypsotis“, – ištvermingumo receptu pasidalijo pozityvumo nestokojantis Mindaugas.
