Prezidentas savo gyvenimo istoriją yra papasakojęs Renatos Šakalytės laidoje „Pasikalbėkim“.
Kadenciją baigęs prezidentas sako, kad jiedu buvo tokie patys bendruomenės nariai kaip ir kiti, kurie iš visų jėgų stengiasi atlikti savo pareigas: „Kai dešimtį metų ėjau prezidento pareigas, man visada būdavo svarbiausia žmogaus gerovė ir valstybės saugumas.
Šiuo principu vadovaudamasis ir tvarkiau savo gyvenimą, o Alma man buvo pati didžiausia pagalba. Kur ji tik bepasirodydavo, atstovaudavo Lietuvą tinkamai. Tai reiškia labai daug.“
Septyniasdešimt metų bendradarbiavimo
Anot prezidento, jam ir pačiam neįtikėtina, kad septyniasdešimt vedybinių metų praėjo taip greitai. Taip pat priduria, kad tie metai buvo be galo laimingi, nors teko patirti ir sunkių dienų.
„Tiesą pasakius, Almą pažinojau septyniasdešimt penkerius metus. Susitikome gimnazijoje, kurią įkūrė išeivijos pedagogai, karo sugriautoje Vokietijoje. Aš į Vokietiją atvykau iš Kauno, o Alma iš Telšių.
Pamačiau antro aukšto laiptais besileidžiančią merginą – geltonkasė, mėlynų akių, tikra lietuvaitė. Atvirai pasakysiu, buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Na, širdyje kažkur kažkas sutvinksėjo. Pagalvojau, kad jeigu kada nors vesiu, tai bus tik tokia kaip ji. Galima sakyti, kad tie septyniasdešimt metų yra tik jungiklis su septyniasdešimt penkiais", – prisimena pasaką primenančias susipažinimo akimirkas V. Adamkus.
Tikras dvasinis ryšys
Baigus gimnaziją, visi išsiskirstė į skirtingus kampelius. Jo Ekscelencija pradėjo studijuoti Miuncheno universitete, o Alma pasirinko kitą universitetą. Taip prabėgo penkeri metai, o paskui, jau išvykus gyventi į Ameriką, V. Adamkus nusprendė Almą susirasti.
„Aš gyvenau Čikagoje, o ji su tėvais Rakforde, kur irgi buvo nedidelė lietuvių kolonija. Rakfordas buvo tik už 160 kilometrų nuo Čikagos. Mus prisimindamas, susižinojau, kur ji gyvena, jau tada turėjau ir savo automobilį, tad nuvažiavau aplankyti jos šeimos. Savotiškai Almos ieškojau.
Na, o visa kita yra žinoma. Nuo tos dienos buvome kartu, Rakforde apsivedėm, paskui dar bandėme žiūrėti, kur Amerikoj įsikurti, bet galų gale persikėlėm atgal į Čikagą ir visus penkiasdešimt metų praleidome ten“, – apie pakerėjusią merginą pasakoja prezidentas.
V. Adamkus sako, kad negalėtų paneigti, jog simpatija buvo abipusė, kažkas nepaaiškinamo sujungė du jaunus žmones: „Tas kažkas tikriausiai yra dvasinis ryšys, dvasinė šiluma, galvoju, kad gali patikti bet koks žmogus, bet jeigu nėra dvasinio ryšio, dirbtinai santykių neišlaikysi. Taip, kad tas ryšys toks stiprus, jog išsilaikė iki šios dienos.“
Povestuviniai išbandymai
Jo Ekscelencija pasakoja, jog judviejų vestuvės buvo itin kuklios. Į nedidelę lietuvių parapijos bažnytėlę susirinko maža Rakfordo lietuvių kolonija. V. Adamkus sako, kad net ir juos sutuokęs kunigas buvo lietuvis: „Tas kunigas, kuris mus sutuokė, vis dar gyvas, įdomu tai, kad tuo metu jis buvo amerikiečių kariuomenės marinų kapelionas.
Na, mes su juo turėjome labai įdomų priešvestuvinį pasikalbėjimą, kadangi jis truputį tą amerikoniškumą spaudė, o aš kaip tik tvirtinau, kad lietuviškumas turi mumyse išlikti. Štai, sakau, jums labai geras pavyzdys, mudu kuriam naują, lietuvišką šeimą. Bet pokalbis buvo ne piktas, o tokioje labai gražioje, kultūringoje dvasioje.“
Pora Rakforde pagyveno neilgai, abu dirbo fabrikuose. Vėliau išvyko gyventi į Čikagą ir ten išsinuomojo nedidelį, dviejų kambarių butelį. Prezidentas neslepia, kad bedirbdamas fabrike davė sau žodį, jog visaip stengsis, kad nereikėtų dirbti tokio sunkaus ir varginančio darbo.
„Tuo metu dirbau naktinėje pamainoje, paskui susiradau dieninį darbą, o vakarais pradėjau lankyti technologijų universitete kursus. Dėl to, kad reikėjo daug dirbti, universitetą baigiau per šešerius metus. Alma labai stengėsi, taip pat dirbo labai sunkiai.
Kadangi reikėdavo visą dieną dirbt, o paskui grįžti ne į namus, bet tiesiai į mokslus ir ten iki vakaro atlikti studento darbus, tai tas laikotarpis buvo gan sunkus. Bet jaunystė, entuziazmas ir noras siekti tikslo padarė savo. Džiaugiuosi, kad buvome abu apsisprendę tai daryti“, – apie bendrą tikslą pasakoja pašnekovas.
Tvirtumas ir užsispyrimas
A. Adamkienė bendro gyvenimo pradžioje dirbo draudimo įmonėje, kurioje uždirbdavo vos 75 dolerius per savaitę. Prezidentas atskleidžia, kad būdavo labai sunku, daug ko sau leisti pora negalėjo: „Almai mokėdavo algą vieną kartą per savaitę, penktadienį, tai būdavo taip, kad per visas kišenes ieškodavom centų nuvykimui iki darbo. Bet entuziazmas ir noras viską nugalėjo. O baigus universitetą gyvenimas tikrai palengvėjo.“
Paklaustas, kaip sugebėjo išlikti kartu tokiais sunkiais gyvenimo momentais, prezidentas atsako, kad yra tik vienas galimas atsakymas – meilė:
„Tikra, besąlygiška meilė, kuri išlaiko žmones sunkiose situacijose. Manau, kad mes esame geriausias to įrodymas, nes tas, kas prasidėjo toje gimnazijoje, kurioje susitikom, ir tęsėsi iki dabar. Pasakysiu viešai ir neslėpdamas, kaip Almą mylėjau, taip ją ir myliu.
Žinoma, mūsų gyvenimas turėjo įvairius etapus: buvo geriau, buvo blogiau. Sunkiai praėjome, kai kuriuos laikotarpius, bet tvirtumas, užsispyrimas bei noras kurtis geresnį gyvenimą davė savo rezultatus.“
Po sunkios ligos mirė A. Adamkienė
Eidama 97-uosius metus šiandien mirė buvusi pirmoji šalies dama Alma Adamkienė. Praėjusio mėnesio pabaigoje A. Adamkienė netikėtai paguldyta į ligoninę, kur buvo operuota.
„Pamatėme, kad kažkas yra blogai, nes lyg tai daugiau nei silpnumas buvo. Iškvietėme greitąją, nugabenome ir dabar prieš tris valandas buvo greitai padaryti tyrimai bei nustatyta, kad užsiblokavo kraujagyslė galvoje.
Nieko daugiau negaliu pasakyti, reikia perklausti gydytojos, bet turėjau duoti leidimą (red. operacijai) ir melstis dabar, nes sakė, kad kiekviena minutė brangi“, – taip apie A. Adamkienės būklę tv3.lt atsiliepė jos vyras Valdas Adamkus.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia užuojautą dėl Almos Adamkienės mirties.
„Greta šiandien jaučiamo skaudžios netekties liūdesio, su mumis yra ir visados liks šviesus Almos Adamkienės atminimas. Pagarba kitam, geranoriškumas, atida silpniausiems yra tai, kuo ji pelnė daugybės žmonių susižavėjimą ir meilę. Būdama pirmąja valstybės ponia, A. Adamkienė suteikė šioms neformalioms pareigoms žmogiško jautrumo matmenį, stengėsi atkreipti dėmesį į tai, kas ne visų ir ne visuomet buvo pastebima, tačiau kur buvo žmonės, kuriems šio dėmesio ir ištiestos pagalbos rankos ypatingai reikėjo. Reiškiu nuoširdžią užuojautą dėl netekties Prezidentui Valdui Adamkui ir visiems Almos Adamkienės artimiesiems“, – sako premjerė I. Šimonytė.
Netekties valandą užuojautą reiškia kadenciją baigusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Atsisveikiname su Alma Adamkiene – šviesia asmenybe, palikusia Lietuvos gyvenime ypatingą pėdsaką.
Mūsų atmintyje A. Adamkienė visada išliks greta Prezidento Valdo Adamkaus – žmona ir bendražygė, pirmoji Lietuvos ponia, savo laikysena skleidusi aukščiausią vidinę kultūrą, daug jėgų skyrusi labdaringai veiklai.
Dėl šios netekties reiškiu gilią užuojautą Prezidentui V. Adamkui, artimiesiems ir visiems, branginusiems A. Adamkienę ir jos žmogiškąjį talentą“, – užuojautoje rašo D. Grybauskaitė.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda skaudžios netekties valandą reiškia nuoširdžią užuojautą prezidentui Valdui Adamkui ir ponią Almą mylėjusiems žmonėms.
Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmona nugyveno ilgą, įdomų ir labai prasmingą gyvenimą, savo neblėstančiu altruizmu ji palietė daugelio širdis.
