Daugybė žmonių alkoholį vartoja norėdami užmigti. Taip, alkoholis padeda užsnūsti, tačiau niekas nesusimąsto apie tai, kaip jis veikia vėlesnį nakties miegą. Mokslininkams nuo seno žinoma, kad alkoholis prastina antros nakties pusės miego kokybę – ypač moterims. Tai vadinama „atoveiksmio efektu“.
Iš ko sudarytas miegas
Žmogaus miegą sudaro dvi fazės, kurioms būdingas įvairių tipų galvos smegenų elektrinis aktyvumas. Tai lėtųjų bangų ir greitų akių judesių miegas. Vadinamojo lėtojo miego fazėje apima snaudulys, vėliau žmogus vis kiečiau įminga. Sapnuojama retai. Greitojo miego fazėje, kuri sudaro apie 25 proc. visos miego trukmės, miegama kietai, jai būdingi greiti akių judesiai, sapnai. Greitojo miego epizodai kartojasi kas 90 min., trunka apie 5–30 min. Per naktį abu ciklai keičiasi 3–5 kartus.
Miegas yra aktyvus procesas. Jį daugiausia kontroliuoja nerviniai centrai apatiniame smegenų kamiene. Kai kurios iš ten esančių nervinių ląstelių gamina chemines medžiagas, tokias kaip serotoninas, kurios susijusios su miego fazių reguliavimu, užmigimo trukme ir pan. Tiksli šių bei kitų cheminių medžiagų sąveika nežinoma, tačiau alkoholio vartojimas jas paveikia, dėl ko ir sutrikdoma viso miego funkcija.
Kaip alkoholis veikia miego kokybę
Alkoholio vartojimas gali sukelti miego sutrikimus, pakeisti bendrą miegojimo laiką, užmigimo trukmę, sutrikdyti miego fazių darną. Miego trūkumas gerai nesibaigia – išauga rizika susirgti depresija, širdies ar kvėpavimo ligomis. Esant prastai nakties miego kokybei, dieną žmogus būna mieguistas, jam sutrinka atmintis, prastėja socialinė bei profesinė veikla. Tris vakarus iš eilės vartojant alkoholį, miego struktūra jau gali būti sutrikdyta.
Tyrimais įrodyta, kad 6 val. prieš miegą išgėrus alkoholio, tikimybė prabusti antroje nakties pusėje išauga. Kadangi alkoholis sukelia mieguistumą ir gali sumažinti užmigimui reikalingą laiką, daugybė nemigos kankinamų žmonių išgeria vildamiesi, kad tai padės užmigti. Tačiau alkoholis sutrikdo antros nakties pusės miegą - tada dažnai prabundama, o užmiegama sunkiai. Tai ypač aktualu moterims – jos miega mažiau valandų, dažniau ir ilgesniems laiko tarpams prabunda, jų miegas labiau sutrikdomas, negu vyrų.
Dalis gyventojų kenčia nuo obstrukcinės miego apnėjos. Tai liga, kai miegodamas žmogus trumpam nustoja kvėpuoti. Jei kvėpavimo takai siauresni nei įprasta, miegant jie gali būti iš dalies arba visiškai užblokuojami, ir miegančiajam ima trūkti oro. Dėl to žmogus prabunda, vėl pradeda kvėpuoti ir užmiega. Apnėja trumpina miego laiką, didina mieguistumą dieną. Alkoholizmas miego apnėjos riziką padidina dar labiau. Didelės alkoholio dozės apnėją gali sukelti ir tiems asmenims, kurie paprastai šia problema nesiskundžia.
Elektrinio smegenų aktyvumo matavimai parodė, kad kūdikiai, kurių motinos pirmojo nėštumo trimestro metu per dieną suvartodavo bent vieną gėrimą, turėjo daugiau miego sutrikimų, negu negėrusių motinų kūdikiai. Kūdikiai, su motinos pienu gaunantys alkoholio, užmiega greičiau, tačiau miega trumpiau negu alkoholio nepaveikti mažyliai.
Itin dažnai dėl sunkių miego sutrikimų kenčia alkoholikai. Jie ilgiau užtrunka kol užmiega, dažnai prabunda, skundžiasi subjektyviai prastesne miego kokybė bei dieną kankinančiu nuovargiu. Miego sutrikimai alkoholikams dažnai gali tapti psichozių priežastimi. Gali būti, kad ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia struktūrinius bei funkcinius greitosios miego fazės reguliavimo mechanizmų pokyčius.
Net metus gerti, tenka ilgokai palaukti, kol miegas normalizuosis. Miego problemų buvę girtuokliai gali patirti net praėjus pusmečiui po abstinencijos. Daugeliu atvejų miego kokybė dar suprastėja, gali kankinti nemiga. Alkoholikų, kurie negėrė iki 719 dienų, lėtųjų bangų miegas sudaro mažesnę viso miego dalį negu niekada negėrusių asmenų. Miego sutrikimai, dažnai pasitaikantys nuo alkoholizmo besigydantiems asmenims, gali lemti „atkryčius“. Atnaujinus girtavimą, miego kokybė kuriam laikui pagerėja, tačiau geriant toliau, miegas vėl sutrinka.
www.kauko6.lt
