Naujoji atmaina, pagal pirminę informaciją, yra labiau užkrečiama, o Pasaulio sveikatos organizacija situaciją vadina „keliančia susirūpinimą". Mokslininkams dar prireiks keletos savaičių tam, kad būtų atsakyta, kiek naujoji atmaina yra pavojinga.
Apie visai tai diskutuota „Žinių radijo“ laidos „Dienos tema“ metu.
Ar omikron atmaina jau yra Lietuvoje?
VU profesorius, mikrobiologas ir biochemikas Rolandas Meškys, paklaustas, ar gali būti taip, kad naujoji omikron atmaina jau yra Lietuvoje, to neatmetė.
„Jei žmonės keliavo, gali būti, jei kas atkeliavo iš tų šalių, kur fiksuoti atvejai, tai yra tikimybė. Sužinosim apie tai. Anksčiau ar vėliau atmainą vis tiek turėsime Lietuvoje? Viskas priklausys nuo viruso savybių. Jei pasitvirtins, kad jis plinta greičiau nei delta atmaina, tai jis turėtų nukariauti delta atmainą, tokia ta biologija“, – komentavo jis.
Vakar taip pat paklustas, ar Lietuvoje jau yra nustatyta omikron atmainos atvejų, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė tokios informacijos neturintis.
„Šiuo metu atliekami sekoskaitos tyrimai, vyksta susitikimai ir tarptautiniu mastu, tyrimai vykdomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, operatyviai mainomasi informacija. Bandyčiau spėti, kad gal tik kitą savaitę galėtume sulaukti konkrečių žinių“, – sakė ministras.
Iš kur atmaina atsirado?
Kaip nurodė R. Meškys, plitimo ir dauginimosi greitis, tai, kaip greitai virusas infekuoja žmogų bei kaip sugeba išvengti imuninės sistemos apsaugos – tai yra tos savybės, kurios reikalingos vienai viruso atmainai išstumti kitą.
Portalas tv3.lt primena, kad mokslininkus nustebino didelis naujosios atmainos mutacijų kiekis – skaičiuojama, kad jų ši atmaina turi virš 30.
Kalbėdami apie tai, kokiu būdu galėjo „užgimti“ ši atmaina, specialistai kol kas įvardija štai tokią versiją.
„Kuo virusas turi daugiau galimybių išlikti organizme ir daugintis, tuo didesnė tikimybė, kad jis gali mutuoti, ir tuo didesnė tikimybė, kad atsiras formos, turinčios daug mutacijų, jei jos suteikia virusui tam tikrą pranašumą.
Todėl ir spėjama, kad virusas ilgai evoliucionavo vieno paciento organizme, kuris turėjo imunosupresuotą sistemą, taigi ilgas sirgimas ir gali duoti tokį rezultatą. Ir reiktų priminti visiems – kuo žmogus ilgiau serga, tuo didesnė mutacijų tikimybė. Tai atsakymas labai paprastas – sirkime trumpiau – skiepykimės, nešiokime kaukes, plaukime rankas. Tokiu būdu sumažinsime galimybę rastis naujoms mutacijoms dideliu greičiu“, – komentavo R. Meškys.
Gydytojas infektologas prof. habil dr. Vytautas Usonis taip pat patvirtino, kad nors situacija keičiasi valandomis, viskas krypsta į tai, kad tokia atmaina galėjo atsirasti žmogaus su nusilpusia imunine sistema organizme.
„Organizme, kurį žymiai galėjo paveikti negydyta ŽIV infekcija, negydyta tuberkulioze arba šitų virusinės ir bakterinės infekcijos darinys. Tai galėjo sudaryti prielaidas atsirasti tiems pakitimams, kurie šiandien vis plačiau yra patvirtinami“, – sakė jis.
Reikia sulaukti dėsningumų
Nors klausimų dėl naujosios atmainos dar labai daug, gydytojas teigė, kad atsakymų į juos dar reikės palaukti 2–3 savaites.
„Turint omenyje, kad tai yra maksimalus inkubacinis laikotarpis, laikas, per kurį pamatysime, kaip intensyviai plinta omikron padermės sukeltos ligos, kiek sunkiai serga žmonės, kiek jiems reikia gydymo ligoninėse, intensyvios terapijos skyriuose, ar bus ligos sunkumų skirtumų tarp neskiepytų ir paskiepytų žmonių. Visa tai yra tie klausiami, į kuriuos atsakymus dar gausime“, – kalbėjo jis.
Anot V. Usonio, kas jau šiandien žinoma – kad šio varianto užkrečiamumas yra labai didelis.
„Jau šiandien pradeda garsiai skambėti visais kanalais vienos iš Europos sporto komandų negera patirtis, kai iš Afrikos atvykęs komandos narys užkrėtė keliolika kitų. Todėl šalys ir imasi priemonių – kelionių ribojimo, testavimo, karantininių priemonių griežtinimo tol, kol praeis laikas ir bus sukaupta daugiau žinių.
Jau nuo penktadienio labai intensyviai dirba Europos ir kitų pasaulio regionų tarnybos, ekspertų grupės, (...) taigi vykdoma labai intensyvi stebėsena, pasikeitimas informacija, tad bet koks naujas faktas tampa žinomas ir laukiame, kol faktų prisirinks tiek, kad galima būtų ne kokias preliminarias tendencijas reikšti, bet matyti dėsningumus“, – aiškino infektologas.
Ar reikia ir Lietuvai uždaryti sienas?
Nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, Izraelis paskelbus apie naujos atmainos pavojų apskritai uždarė savo sienas, kiti, kaip ir Lietuva, tokių drastiškų priemonių nesiima ir didesnius griežtinimus taiko tik iš tam tikrų regionų atvykstantiems keleiviams.
Paklaustas, ar reiktų ir lietuviams imtis kokių nors didesnių kelionių ribojimo, duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė, kad visa esmė šiuo metu – išlošti laiko.
„Mes galite tiktai atitolinti, visi draudimai yra tam, kad išloštume laiko, sužinoti, kokio pavojingumo viruso atmaina yra ir kokių sprendimų gali prireikti. Su dabartine pandemijos valdymo istorija užkirsti kelią plitimui gali tik kelios valstybės kaip Izraelis ar kur yra labai kontroliuojama, kaip ten pateksi – Australija, Naujoji Zelandija.
Bet visoje Europoje niekas verslo nestabdys dėl to plitimo ir tokia yra realybė. Kitas klausimas, ką reikėtų daryti ir realiai visa ši pandemija yra pasiruošimai kitai pandemijai, kas veikia, kas neveikia. Kas tikrai veiktų – totalinis uždarymas. Bet kaip tą virusą atranda? Tai yra sekvenavimas, paties viruso plitimas“, – dėstė jis.
Anot duomenų analitiko, tai kai, kad dabar Pietų Afrikoje pamatytas kažkoks protrūkis, reiškia, kad viruso plitimas „pražiūrėtas“ gal pora mėnesių.
„Spėju pagal tai, ką mes matėme su alfa ir su delta variantais. Virusui reikia įsibėgėti, nustumti kitą atmainą, ir kai jis jau „prasimuša“, kai pamatome dominavimą, tada jau būna per vėlu“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Vaistų efektyvumo nesumažins
Didelis mutacijų kiekis kelia nerimą dėl vakcinų ir skiepų saugumo. Visgi R. Meškys užsiminė, kad bent dėl laukiamų vaistų kol kas baimintis nereikėtų.
„Artimiausiu metu turėsime dar vieną kovos su virusu priemonę – bent vieną ar du vaistus, skiriamus ankstyvoje COVID-19 ligos stadijoje. Tai vėl mažins paties viruso dauginimosi galimybę“, – sakė jis.
Paklaustas, kiek vaistas gali būti efektyvus, jei yra kurtas ne šiai mutacijai, mokslininkas priminė, kad čia galioja kiek kitoks mechanizmas nei vakcinoms.
„Vakcinos taikosi į to spyglio baltymą, kurio mutacijų gausa omikron variantas ir pasižymi. Vienas vaistų taikosi į viruso RNR dvigubėjimo, replikacijos baltymus, o kitas taikosi į tam tikrą baltymą, kuris brandina tuos viruso baltymus. Tai yra du skirtingi papildomi taikiniai, skirtingai nuo vakcinų. Tai yra gerai, nes tos vietos dar kol kas nepatyrė tokio spaudimo ir greičiausiai nebus pakitusios ir naujuose variantuose“, – paaiškino mikrobiologas.
Kiek viruso atmaina gal būti atspari vakcinai?
Paklaustas, kiek naujoji koronaviruso atmaina gali būti atspari vakcinų sukurtai apsaugai, V. Usonis vylėsi, kad apsauga išliks, tačiau jau yra susirūpinimą keliančių ženklų.
„Norėčiau tikėti, kad gali būti atspari, bet dar labiau norėčiau žinoti. Šiandien tikime ir tikimės, o po dviejų savaičių žinosime. Ką žinome šiandien – tai yra pavieniai stebėjimai, kad užsikrečia ir paskiepyti asmenys, deja, tai yra susirūpinimą keliantis signalas. Vienas atvejis net yra žmogaus, kuriam buvo įskiepyta ir sustiprinamoji dozė.
Aišku, šiuo metu tai tėra pavieniai stebėjimai, bet tai yra tam tikras pavojaus signalas. Gera žinia, kad paskiepyti asmenys, nors ir jiems patvirtinta naujoji omikron atmaina, jie serga itin lengvai. Bet tai kol kas yra tik pirmieji stebėjimai ir bet kokias išvadas daryti dar labai anksti“, – pastebėjo gydytojas.
