Su alergijomis įprastai susiduriant šiltuoju metų laiku, žiemą žmonės nebūtinai supranta, kad kilę simptomai – alerginė reakcija. O jeigu ji pasireiškia kitos alergijos neturintiems žmonėms, pasak vaistininkės, gali būti ilgai ir neatpažinta, rašoma pranešime spaudai.
Šaltis – irgi alergenas
„Žmonės gali būti alergiški net orui. Šaltis neigiamai veikia mūsų veido, rankų odą. Ji gali ne tik pleiskanoti, patinti, bet ir atsirasti į dilgėlinę panašus bėrimas. Tokiu atveju galima įtarti alergiją, todėl reikėtų saugoti galūnes nuo sąlyčio su šalčiu. Tepti veidą riebesniais kremais, skirtais apsaugai nuo šalčio. Svarbu, kad jų sudėtyje nebūtų vandens, nes jis gali papildomai „pritraukti“ šalčio“, – akcentuoja BENU vaistininkė I. Norkienė.
Nesant tikriems dėl alergijos turėjimo, galima atlikti testą: „Uždėjus ledo kubelį ant odos ir pastebėjus, kad toje vietoje ne tik rausta, bet ir kyla pūslelė ar atsiranda paburkimas, tokiu atveju jau galima įtarti alergiją.“
Ištikus alerginei reakcijai rekomenduojama išgerti antihistamininį vaistą, kurį geriausiai išsirinkti padės vaistininkas. Prasidėjus ūmiai alerginei reakcijai, jei apsunksta kvėpavimas, pradeda tinti veidas, atsiranda švokštimas, būtina kuo greičiau kreiptis į skubios medicininės pagalbos skyrių.
Alergija ištisus metus
Šaltasis laikotarpis vargina ir dulkėms bei pelėsiui alergiškus žmones. Įjungus šildymą, patalpos mažiau vėdinamos, išsausėja. Dėl šilumos izoliacijos oras jose cirkuliuoja blogiau, tad aplinka tampa dar palankesnė šio tipo alergenams sklisti. Kadangi daugiau laiko praleidžiame viduje, vaistininkė primena, kad svarbu rūpintis ir patalpų oro būkle.
„Pelėsiui alergiškiems žmonėms svarbu užtikrinti tinkamą oro temperatūrą. Ji turėtų būti apie 18–20 laipsnių, o drėgmė neturėtų viršyti optimalaus 50 proc. rodiklio. Pelėsis tarpsta drėgmėje ir šilumoje, o namų dulkių erkutės – didesnėje sausroje. Todėl namų dulkėms alergiškiems žmonėms nereikėtų namuose tiesti kilimų, drabužių džiovinti ant radiatorių“, – pataria vaistininkė.
Kaip atpažinti?
Minėtos alergijos pasireiškia nuovargiu. Be išdžiūvusios nosies, burnos gleivinės, rytais gali skaudėti galvą, tampa sunkiau kvėpuoti. Atsiranda bendras silpnumas bei nesibaigiantis nuovargis, nes naktinis poilsis tampa nepilnavertis.
„Akių ašarojimas – irgi jų sausumo ženklas. Todėl svarbi kasdienė aplinkos higiena. Rekomenduojama daryti pertraukėles nuo ekranų, vėdinti patalpas, esant oro sausumui – jas drėkinti.
Alergijų paūmėjimo atvejais, vaistus simptominiam gydymui turėtų skirti gydytojas. Tačiau pakeitus tam tikrus įpročius, plaunant nosį jūros vandeniu ir sureguliavus vidaus oro būklę, dulkių erkučių alergiją galima stabilizuoti. Priešingai nei alergiją pelėsiui“, – sako I. Norkienė ir pabrėžia, jis turėtų būti panaikintas, kitu atveju simptomai niekur nedings.
Vasaris – sezono pradžia
Pasak vaistininkės, įdomu ir tai, kad artėjantis vasario mėnuo yra lazdynų ir alksnių pumpurų formavimosi metas. O tai reiškia alergijų žiedadulkėms sezono pradžią.
„Pastebėjus, kad šiuo laikotarpiu atsiranda vandeningos išskyros iš nosies bei akių, niežulį keliantis čiaudulys, ima kamuoti sausas kosulys – tai gali būti ne peršalimo, bet alerginė reakcija minėtiems augalams. Todėl geriausiai neskubėti priemonių imtis patiems, o apie savo būklę pasitarti su specialistu,“ – rekomenduoja BENU vaistininkė.
