Ajanos ryžtas – gerokai stipresnis už negalią. Nors ji turi cerebrinį paralyžių ir per gyvenimą žengia su ramentais, tai nesustabdė nei nuo Pasaulio Guinnesso rekordo siekimo (tuomet A. Lolat nuėjo 14,5 kilometrų per 9.30 val.), nei nuo dabartinės idėjos – leistis į 320 km „Svajonių žygį“ nuo Šilutės rajone esančių gimtųjų Usėnų iki Druskininkų.
Jaudinosi ir pati Ajana
Tokių galingų išlydėtuvių, kokios antradienio rytą įvyko Usėnuose, Ajana nė nesitikėjo: skambant uždegančioms Marijono Mikutavičiaus dainoms, žygeivę, lydimą tėvų ir bičiulių, pasitiko abipus tako išsirikiavę moksleiviai ne tik iš Usėnų, bet ir iš Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos.
Jų rankose – balionai, plakatai su žodžiais „Ajana, tu gali! Mes tavim tikime!“, „Ajana, sėkmės!“, „Gero kelio, Ajana ir Mulan!“, „Jūs drąsi!“, „Jums pavyks!“.
Sulig kiekvienu žingsniu – vis karštesni plojimai, palaikymo šūksniai, jaudinančios skanduotės, čia pat – dovanos: paveikslas, pyragai, vaikų rankomis padaryta verpstė, kiti rankdarbiai ir sveikinimo kalbos.
Neįtikėtiną žygį pradėjusios Ajanos ryžtu žavėjosi ir Atlantą perplaukusio Aurimo Valujavičiaus sėkmės linkėjo mokyklos direktorė Liucija Jasevičienė, pirmoji Ajanos mokytoja Ina Raubienė, seniūnas Algirdas Rauktys, vietos bendruomenės pirmininkė Aldona Rauktienė, kultūrinės veiklos vadybininkė Danutė Baužienė, mokinių atstovai – Natas, Greta, Deimantė ir Gabrielė.
Suvokdami, kokio žygio liudininkais tampa, jaudinosi ne tik vaikai – pati Ajana, klausydamasi jų žodžių, jau nebesulaikė ašarų. Paskui dešimtys jų norėjo apsikabinti, drauge nusifotografuoti. Tokią progą vėl gavo ir buvusi Ajanos mokyklos direktorė Zofija Bagvilienė.
„Aš atsimenu, kaip antro aukšto foje ji bando eiti. Pribėgau, sakau – padėsiu. „Aš pati. Aš pati“. Tai jau rodė, kokia ji ryžtinga, kantri ir siekia savo tikslo. Tas mažas takelis, ta maža stotelė – mūsų mokykla – atvedė ją į platų gyvenimo kelią, – sakė Z. Bagvilienė. – Stebiuosi, džiaugiuosi, didžiuojuosi, dėkoju tuo metu dirbusiems mokytojams, pirmai mokytojai Inai, kuri padėjo, nes tada tokio termino „įtraukus mokymas“ nebuvo.
Nebuvo ir socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų. Bet buvo atsakomybė, ir mes visi bendromis jėgomis atlaikėme. Šiandien Ajana iš tiesų – didžiulis pavyzdys, kaip tokia trapi, maža mergaitė galėjo tiek daug pasiekti. Visada džiaugiuosi jos šeima, tėveliu, kuris kažkada buvo ir mano auklėtinis.
Abu tėvai rūpinosi, ant rankų atnešdavo į mokyklą, laiptais užnešdavo į klasę. Tai yra pavyzdys daugeliui iš mūsų tėvų, kurie augina Lietuvą.“
Ragina prisidėti
Ajanos tėvai – Richardas ir Birutė – su dukra apie didįjį žygį pasikalbėjo iš vakaro: prieš kelionę Ajana ilsėjosi jų jaukiuose namuose. „Matau, kad visa tai jau vyksta, bet man vis dar sunku suvokti“, – sakė mama, žygeivę lydinčio kemperio garažą gausiai, „mamiškai“ papildžiusi maisto atsargomis.
Šiame žygyje laukia dar ne vienas vakaras prie laužo, daugybė miestų ir miestelių, susitikimų ir palaikymo – Ajana keliaus per Vilkyškius, Jurbarką, Šakius, Lukšius, Kačerginę, Kauną, Kaišiadoris, Merkinę ir kt. Pirmąją žygio dieną iš Usėnų A. Lolat iškeliavo Rukų ir Pagėgių kryptimi.
Pirmuosius trasos kilometrus išbandė ir smagiai nusiteikę moksleiviai. Priešaky žengė vokiečių aviganių veislės Mulan – ištikima sielos draugė, turinti šuns asistento statusą. Būtent dėl šunų asistentų Ajana ir rengia šį žygį, norėdama daugiau papasakoti Lietuvai, kokia tai yra pagalba šeimoms, kuriose yra negalią turinčių žmonių.
Vieno šuns parengimas asistento misijai trunka apie 3 metus ir kainuoja daugiau nei 20 tūkstančių. Anot A. Lolat, tai nėra kompensuojama valstybės. Tačiau ji dėkinga visiems prisidedantiems žmonėms.
Prisidėti galima paskambinus trumpaisiais numeriais 1415 (10 eurų) ir 1416 (5 eurai) arba mulanfondas.lt įsigyjus spalvingus „Svajonių žygio“ marškinėlius, kuriuos sukūrė menininkas Martynas Ivinskas.
Žygio draugais tapo „Bitė“ ir TV3 – jų skiriamieji ženklai matomi ir ant Ajaną lydinčio kemperio, kuris jau taip pat tampa itin gausiai fotografuojama kelio žvaigžde.
