Dėl slogos kreipėsi į medikus
Vyras pasakoja, kad iki ligos pradžios gyveno aktyvų gyvenimą. Daug dirbo, mokėsi, sportavo ir užsiėmė visuomenine veikla. Tačiau pavasario pradžioje vyras peršalo. „Kai sloga užsitęsė ilgiau nei pora savaičių, kreipiausi į šeimos gydytoją.
Gydytojas atkreipė dėmesį į kraujo tyrimo rezultatus, bet padidėjusį leukocitų kiekį vertino kaip organizmo reakciją į uždegimą, todėl paskyrė antibiotikų gydymui. Dar po keleto dienų pajutau spaudimą krūtinėje, todėl kreipiausi į Santaros medikus.
Atlikus pakartotinį kraujo tyrimą jau gavau siuntimą pas hematologą konsultacijai, o tada išgirdau diagnozę,“ – prisiminė Vytautas. Vyras kovo 13-ąją dieną sužinojo, kad serga kraujo vėžiu.
Dažna diagnozė
Gydytojai sudarė Vytautui gydymo planą. Šiuo metu vilnietis pradėjo gydymą, turi intensyvų chemoterapijos kursą. Vyras prisiminė, kad liga buvo tarsi žaibas. Tačiau sunkiausia buvo apie ligą pranešti artimiesiems: „Labiausiai skaudu dėl kenčiančių man brangių žmonių – suprantu, kad turiu kovoti ne tik dėl savęs. O šeima, artimieji ir draugai labai susitelkė - jaučiu didžiulę meilę, rūpestį ir palaikymą.“
Vytautas pasakoja, kad kai tiesiogiai pats susidūrė su liga, sužinojo, kad kasdien Lietuvoje apie kraujo vėžio diagnozę vidutiniškai išgirsta 4 žmonės. „Kai kurių klastingų ligos formų gydymui nepakanka chemoterapijos ir donorų kraujo perpylimų – reikalinga kaulų čiulpų transplantacija.
Ir tik apie penktadaliu tokių atvejų donorais gali tapti artimieji. Visų kitų sergančiųjų viltis – negiminingi kaulų čiulpų donorai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje tokių donorų ieškoma apie 60 žmonių. Praėjusiais metais buvo 81 žmogus, o šiemet – jau 31 žmogaus,“ – sako Vytautas.
Kviečia prisijungti
Nors Vytautas šiuo metu kovoja su liga, tačiau aktyviai naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, ragindamas prisidėti prie iniciatyvos „Būk geras“ ir tapti kaulų čiulpų donorais.
Vyro prašymai liko išgirsti – žmonės atsiliepia į siųstą žinutę. „Daugelis pirmą kartą išgirdo apie tokios donorystės galimybę. Netgi tie žmonės, kurie eilę metų reguliariai donuodavo kraujo, nebuvo girdėję apie kaulų čiulpų donorystę ir nuliūsta, kad šiandien jau perkopę 35 metų amžiaus ribą ir negali užsiregistruoti kaulų čiulpų donorais,“ – paaiškino vyras.
Vilnietis plačiau papasakojo, kodėl yra svarbu mums, lietuviams, daugiau prisidėti prie šios iniciatyvos ir tapti donorais: „Donorų ieškoma tarptautiniame donorystės registre, bet lietuviams genetiškai artimiausi yra lietuviai. Kur kas didesnė tikimybė rasti tinkamą donorą yra mūsų šalyje.
Tai ne tik lemia mažesnes išlaidas valstybei, bet ir sutaupoma daug brangaus laiko, kuris itin svarbus sergantiems onkohematologinėmis ligomis. Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre šiuo metu yra užsiregistravę apie 12 tūkst. žmonių. Turint omenyje, kad tikimybė rasti tinkamą donorą sergančiam lygi 1 iš 1000, tai šie skaičiai ganėtinai kuklūs.“
Kas gali tapti donorais?
Vytautas pasakoja, kad mūsų visuomenėje yra daugybė mitų, susijusių su kaulų čiulpų donoryste. Tačiau pasenusiais mitais tikėti nereikėtų, nes kaulų čiulpų donavimas nėra skausmingas ir niekas tikrai neima kaulų gabalėlių, kaip rašo būkgeras.lt.
Kaip akcentavo Vytautas, kaulų čiulpų donorais gali tapti sveiki ir atsakingi 18–35 metų žmonės. „Tam tereikia kraujo mėginio ir užpildytos anketos. Vyresnieji taip pat neturėtų nusiminti, nes gali padaryti prasmingą darbą tiesiog duodami kraujo, kurio labai trūksta Santarų ligoniams,“ – paaiškino Vytautas.
Daugiau informacijos, kur reikėtų užsiregistruoti, rasite čia.
