Mergaitė kasdien kovoja dėl regėjimo, didžiausia jos ir visos šeimos viltis – apsilankymas pas specialistus Didžiojoje Britanijoje operacijai, kuri padėtų sukontroliuoti šokinėjantį akispūdį, ten patyrusių gydytojų pagalba būtų ieškoma ir daugiau sprendimų, kaip išsaugoti regą ir ją pagerinti. Prie šios svajonės išsipildymo gali prisidėti kiekvienas, paaukodamas tradicija tapusiai „Išsipildymo akcijai“, kuri jau 21 metus padeda mažiesiems ligoniukams ir jų šeimoms.
Olgos kelias į mylinčią šeimą
Olgos istorijos neįmanoma papasakoti nesusipažinus su iš Ukrainos miesto Piatichatkos kilusios 35-erių Katerinos Fischinos ir jos vyro Anatolijaus istorija. Ukrainoje prasidėjus plataus masto karui, jie kartu gausia šeima prieglobstį rado Lietuvoje, „SOS Vaikų kaimų“ suteiktame būste.
Juos tėvais vadina net dešimt vaikų – jų biologinis sūnus, aštuoni globotiniai ir mažoji Olga, kurią įsidukrino. Katerina su šypsena prisimena, kaip noras tapti globėjais pasibeldė į jų gyvenimus. Prisiminimais ji nusikelia į 2011-ųjų Kalėdas, kai sužinojo, kad vietinės ligoninės vaikų skyriuje guli vieniša vos vienerių mergaitė.
„Mes, kaip jauna šeima, išgirdę apie paliktą vaiką, surinkome drabužių, maisto ir nuvykome į ligoninę aplankyti mažylę. Kai įėjome į ligoninę, mūsų laukė maža mergaitė, kuri iš karto ištiesė ranką vyrui ir daugiau jos nebepaleido.
Iš pradžių jos vardas Nailia mums atrodė neįprastas, norėjome jai duoti kitą vardą, tačiau kai sužinojome šio vardo reikšmę – turkų kalba šis vardas reiškia „dovana“ – priėmėme ją kaip Dievo dovaną, kadangi viskas vyko per Kalėdas“, – šypsosi moteris.
Nuo to laiko jiedu pradėjo savanoriauti vaikų namuose, atvėrė širdis našlaičiams ir nusprendė kiek gali prisidėti prie to, kad našlaičių Ukrainoje būtų kuo mažiau. „Mūsų namai tapo atviri vaikams, kuriems reikėjo mamos ir tėčio“, – priduria Katerina.
Aštuonmetė Olga – jų įdukra, jauniausia šeimos narė. Pirmasis susitikimas su mažyle, kurią meiliai vadina Olichka, įvyko, kai jai buvo vos keturi mėnesiai: „Mes iš karto žinojome, kad tai – mūsų mergaitė. Mes ją įsivaikinome, nes ji yra Dievo dovana ir mes norime būti jos tėvais.“
Įsidukrinti Olgą jie nusprendė ir dėl to, kad biologinė mama staiga nesugalvotų, kaip sako Katerina, „žaisti mamą“ – pasiimti ją atgal po to, kai paliko siaubingomis sąlygomis.
Nuo gimimo nematė viena akimi
Biologinė mergaitės mama vartojo narkotikus, dėl to mergaitė gimė neišnešiota – vos šeštą nėštumo mėnesį, sverdama tik kilogramą, neišsivysčiusiais regos nervais, dėl įgimtos akių ydos ji nematė viena akimi, ji buvo pabalusi, be to, be pasekmių nepraėjo ir gimdymo trauma.
Viltį, kad mergaitė galės matyti abiem akimis, įžiebė galimybė persodinti jai donoro rageną. „Nuo šešių mėnesių jau buvome įrašyti į eilę ir po metų Olichkai buvo atlikta pirmoji Ukrainos istorijoje donoro ragenos persodinimo operacija tokiam mažam pacientui.
Visi buvome įsitikinę, kad viskas bus gerai, bet po trijų mėnesių akis pradėjo pūliuoti ir atmesti rageną, pakilo akispūdis ir buvo įstatytas vožtuvas, kontroliuojantis akispūdį. Iš pradžių vožtuvėlis veikė, tačiau bėgant laikui pradėjo strigti ir nebeveikti.
Akis darėsi vis labiau keitė formą ir mes laukėme naujos ragenos, tikėdamiesi, kad ji tikrai padės. Mes tiesiog gyvenome ligoninėje ir kovojome dėl jos regėjimo kaip tik galėjome“, – pasakojo K. Fischina.
Antroji transplantacija taip pat praėjo puikiai, tačiau jau po mėnesio laiko akis vėl pabalo, organizmas atmetinėjo donorinę rageną. Neliko kitos išeities kaip pašalinti akytę, nors atlikta 11 operacijų, tačiau kairiosios akytės akytės išgelbėti nepavyko.
Rega vis silpnėja
Padėties nelengvina ir tai, kad dėl diagnozuotos glaukomos, vis silpsta dešiniosios akies regėjimas – iš pradžių jis siekė -10, o šiandien net -13. Diagnozuotas ir strabizmas (žvairumas), todėl akis negali sufokusuoti vaizdo, kartais ima drebėti ar užsiverčia į viršų.
„Dabar akispūdis vėl ėmė stipriai kilti ir to nepavyksta sukontroliuoti specialiais lašais. Atsižvelgdami į ankstesnę patirtį ir nelabai geras prognozes, bijome netekti ir šios akies“, – liūdnai ištaria mama.
Olga – miela ir švelni, maloni ir dėmesinga mergaitė, todėl visi šeimos nariai ją vadina kregždute. „Ji yra mūsų širdis ir mažasis angelas“, – šiltai apie mažiausiąją šeimos narę kalbėjo Katerina.
„Olichka yra labai savarankiška mergaitė, kadangi jai niekas niekada nekalba apie jos trūkumus, ji save laiko paprasta, sveika mergaite. Ji važinėja riedučiais ir dviračiu, imasi visko, kaip ir visi kiti.
Žinoma, jai ne viską pavyksta atlikti gerai, bet tai, kad viską daro pati, suteikia jai pasitikėjimo savimi ir drąsos. Dėka brolių ir seserų, kurie supranta situaciją ir visada yra šalia jos, Olichka gali džiaugtis linksma, aktyvia vaikyste“, – pasidžiaugia pašnekovė, tačiau atvirauja, kad kasdienybę gaubia ir nerimas dėl nežinomybės, kas laukia toliau.
„Mums liūdna ir nerimaujame, stengiamės daryti viską, kas nuo mūsų priklauso, nes suprantame, kad Olichkai bus sunku, bet kol kas gyvename aktyviai, nes nežinome, kurią akimirką ji gali tiesiog prarasti tai, ką turi“, – priduria su susirūpinimu balse.
Gyvenimas iššūkių nepagailėjo ir Katerinai – atvykus į Lietuvą ji išgirdo agresyvaus vėžio diagnozę, tačiau prabėgus metams sulaukė geros žinios, kad kovą su liga laimėjo, todėl dabar kiekvieną dieną gali stoti į kovą dėl Olgos regėjimo.
Sužibo viltis
Visais įmanomais būdais šeima ieško sprendimų, kaip išpildyti Olgos svajonę – geriau matyti. Jie lankėsi pas specialistus Kaune, pagal gydytojo rekomendacijas ten atlikti patikrinimai, paskirtos medicininės procedūros, tačiau akį operuoti Lietuvos medikai siūlė tik po 5 metų, kai nustos augti kaukolės vidinė dalis.
„Negalime tik stebėti ir laukti, turime kažką daryti. Kreipėmės pagalbos į gydytojus, kurie susidūrę su panašiais atvejais, ir gavome atsakymą iš klinikos Didžiojoje Britanijoje. Po dviejų konsultacijų gydytojas nusprendė mus priimti ir sumažinti akispūdį operacijos būdu.
Taip pat reikia atlikti išsamius ir kokybiškus tyrimus, kad būtų galima nustatyti, kokią pagalbą įmanoma suteikti, kad būtų išsaugotas toks regėjimas, koks jis yra šiandien“, – apie įsižiebusią viltį pasakojo Katerina.
Kad galėtų išvykti į Jungtinę Karalystę ir padengti klinikos ir visų procedūrų išlaidas, šeimai reikalinga nemenka suma – 27 tūkst. eurų. Deja, sumokėti tokią sumą, šeimai yra per sunki finansinė našta, juolab, kad augina dar devynis vaikus, kurių poreikius taip pat reikia užtikrinti. 12 tūkst. eurų Olgos operacijai jau surinko „SOS Vaikų kaimai“, tad šeimai belieka surinkti dar 15 tūkst. eurų.
Operacija padėtų sumažinti padidėjusį akispūdį, dėl kurio Olgai dažnai skauda akis ir galvą, sukontroliuoti to keliamas neigiamas pasekmes.
„Nežinome, kaip viskas klostysis toliau ir kokių dar sumų prireiks, bet šiandien tikrai žinome, kad turime kažką daryti, kad padėtis pasikeistų. Ši operacija sustabdytų šokinėjantį akispūdį ir jį normalizuotų, be to, būtų sudarytas tikslus veiksmų, kuriuos būtų galima atlikti siekiant ją išgelbėti, planas“, – aiškino E. Fischina.
21-osios „Išsipildymo akcijos“ herojės Olgos tėvai tiki, kad žmonių gerumo ir vienybės dėka jiems pavyks nuvykti į Jungtinę Karalystę pas specialistus ir išpildyti mergaitės svajonę geriau matyti:
„Mes, tėvai, esame labai dėkingi kiekvienam žmogui, kuris prisideda prie šios akcijos, ir esame tvirtai įsitikinę, kad ką žmogus pasėja, tą ir pjaus, kaip moko Biblija, todėl sėdami gerą, tai ir pjausime kiekvienas savo laiku.“
Prisidėti prie Olgos kitų mažųjų herojų svajonės išsipildymo gali kiekvienas. „Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 – 5 EUR, 1892 – 10 EUR.
Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
„Išsipildymo akcijos“ skaidrumu rūpinasi audito įmonė Grant Thornton Baltic.
