Šiek tiek daugiau nei už 1600 kilometrų nuo D. Britanijos, vyksta viena didžiausių pasaulyje gyvūnų migracija.
Kai sniegas padengia visus žemės plotus, užšąla ežeras, o temperatūra nukrenta iki -25, dešimtys tūkstančių elnių pradeda savo kelią per visą Švediją. Leisdamiesi iš savo vasaros ganyklų vakaruose, visa banda keliauja į rytus, kad praleistų ilgą žiemą maitindamiesi miškuose.
Elnių migracija švedijoje (visitnorway.com nuotr.)
Šioje kelionėje, kuri gali tęstis dešimt ar daugiau dienų, juos lydi pusiau klajokliai, jų šeimininkai samiai. Nors gyvulių bandų gynimo metodai kai kur ir tapo šiuolaikiški (sniego automobiliai ir net malūnsparniai pakeitė sniego batus), bet elnių bandų auginimas yra samių kultūros kertinis akmuo.
Galimybė stebėti šį procesą, keliauti su samiais ir jų bandomis, tai tapti paveldo, kuris tęsiasi tūkstantmečius dalimi - dienomis žygiuoti elnių diktuojamu ritmu, ristele, o naktį dalytis istorijomis prie laužo ir žvaigždėmis danguje.
Kiruna yra puiki vieta, organizuojanti išvykas į laukinę šiaurę. Skristi reikėtų skrydžiais iš Londono ir Stokholmo į Kiruną arba Gallivare.
Paskendusi varpinė Italijoje
Paskendusi varpinė Italijoje (urbanghostsmedia.com nuotr.)
Nuskriskite į Italijos Pietus šią žiemą ir greičiausiai pamatysite vieną keisčiausių Europos vaizdų – tarsi nupjautą, bažnyčios bokštą, kyšantį iš sušalusio Lago di Resia ežero. 14 amžiaus varpinė, tarsi rodyklė į apsiniaukusį dangų, yra liūdnas monumentas visam miesteliui, paskandintam į dirbtinai iškastą ežerą, kuris buvo hidraulinių sistemų dalis 1950 metais.
Paskendusi varpinė Italijoje (urbanghostsmedia.com nuotr.)
Vietiniai gyventojai jums papasakos, kad šios varpinės skambėjimą galima išgirsti šaltomis naktimis, nors ir patvinus slėniui, varpas buvo nuimtas. Istorijų gali būti įvairių, tačiau tiesa yra ta, kad ši bažnyčia ir ežeras yra didžiulė vietinio gyvenimo dalis, o ypač žiemą.
Paskendusi varpinė Italijoje (urbanghostsmedia.com nuotr.)
Čia leidžiami žiemos aitvarai, kurie tik pagavę vėjo gūsį pašoka į orą, nepaleisdami iš akiračio, ant užšalusio ežero čiuožinėjančių žmonių. Šeimos iš kartos į kartą pasakoja įvairiausias istorijas apie šią varpinę, kiekviena norėdama savaip prisidėti prie istorijos, kuri, didžiąją metų dalį, joms yra nepasiekiama.
Pradžią skaitykite čia.
