Kartais iš santuokos tikimės to, ko ji niekada neduos. Porų terapeutas John W. Jacobs, knygos "Visa, ko reikia – tai meilė, ir kitas melas apie santuoką" ("All You Need Is Love and Other Lies about Marriage") mano, jog klaidingi lūkesčiai išardo net ir tvirčiausių porų santykius.
Jo nuomone, tokius įsitikinimus dažniausiai lemia 7 pagrindiniai melai apie santuoką.
Aptarkime, ką jie reiškia mūsų šiandieniniame gyvenime
Melagystė Nr. 1: Visa, ko reikia – tai meilė
Tiesa yra kur kas banalesnė: vedybinė meilė, tokia, kokią ją įsivaizduojame nuo vaikystės, tėra mitas. Besąlygiška meilė, kuri yra būtina kūdikiams ir mažiems vaikams, tiesiog negali egzistuoti tarp partnerių. Mes gyvename kultūroje, kurioje labiausiai vertinama asmeninė laimė.
Terapeuto teigimu, kol auginsime savo vaikus, ypač mergaites, diegdami, neva santuoka yra patikimiausias būdas spręsti visas gyvenimo problemas ir vienintelis kelias asmeninei laimei pasiekti, tol pildysime skyrybų statistiką ateityje. Mat užaugę mūsų vaikai tuoksis kaip reikiant neapgalvoję vedybinio gyvenimo ypatumų, nė nenutuokdami apie galimus jo sunkumus.
Mitas, esą romantiškos meilės pakanka norint sukurti sėkmingą santuoką, padaro žmones bejėgius, jie nesupranta, kodėl net ir mylėdami santuokoje jaučiasi nelaimingi.
Deja, net ir didžiausia meilė tikrai nepadės išspręsti visų vedybinio gyvenimo sunkumų. Tuokdamiesi žmonės turėtų suprasti santuokos esmę, išsiugdyti specifinių įgūdžių, padedančių išlaikyti darnią harmoniją šeimoje bei nuolat šiuos įgūdžius tobulinti. O tai – ne tik romantiškas pasvajojimas, tai yra sunkus ir nuoseklus darbas, kuriam vien meilės negana.
Melagystė Nr. 2: Svarbiausia – daug bendrauti
Daugelis žmonių gali kalbėti iki užkimimo, bet... iš tiesų efektyviai bendrauti su sutuoktiniu, tai yra būti išgirsti ir išklausyti, moka tik nedaugelis. Mes esame raginami kalbėtis apie savo jausmus, tačiau niekas mūsų nepamoko, kaip atskirti tinkamus, bendrauti padedančius, ir netinkamus, bendravimą apsunkinančius jausmus. Be to, tik nedaugelis žmonių moka efektyviai kalbėti ir išklausyti.
Nuogas atvirumas vis dažniau tampa daugiau nuogumu, nei atvirumu, o tai gali sukelti ir ne pačių geriausių pasekmių. Sutuoktiniai savą tiesos versiją dažnai linkę panaudoti ne partneriui suprasti, o juo pasinaudoti.
Kai kurios knygos, pavyzdžiui, Džono Grėjaus "Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros", puikiai atskleidžia, kaip skiriasi vyrų ir moterų bendravimo stiliai. Tačiau porų bendravimo problemos kyla ne tik dėl šių stilių skirtumo – nesusikalbėjimo priežastimi dažnai tampa skirtingos partnerių vertybės, interesai, tikslai ir troškimai.
Net jei sutuoktiniai ilgainiui išmoksta efektyviai bendrauti, neretai jie suvokia, kad turi esminių skirtumų, kuriuos itin sunku suderinti. Taigi gerinti bendravimą – dar ne viskas, jei norite išspręsti santuokos problemas. Tai – tik pirmasis žingsnis.
Melagystė Nr. 3: Žmonės nesikeičia
Terapeuto teigimu, daugybė porų, praveriančių jo kabineto duris, sakosi iš tikrųjų norį pasikeisti. Tačiau arčiau tiesos būtų teiginys, kad jie nori ne patys pasikeisti, o tik pakeisti savo sutuoktinį. Dar didelė dalis žmonių tiki, kad žmonės nesikeičia, o jei norisi ką nors pakeisti pašlijusiuose santykiuose, turi keistis abu sutuoktiniai.
Tačiau realybė, kaip visada, yra šiek tiek kitokia, nei populiarus mitas. Daugybė žmonių, norėdami pagerinti santykius, iš tikrųjų keičiasi, tačiau neproduktyvia linkme, kas tik dar labiau apsunkina jų šeimyninį gyvenimą ir... verčia prieiti išvados, esą žmonės negali keistis. Be to, dauguma mūsų taip bijo iš tikrųjų pasikeisti, kad lengviau yra pabėgti vienam nuo kito, nei pasistengti, kad būtų išsaugoti santykiai. Psichoterapeutas įsitikinęs, jog net jei vienas iš partnerių gali efektyviai pasikeisti, poros santykiai turi šansų pagerėti. O pasikeisti žmonės gali visada. Svarbiau, ar jie to nori.
Melagystė Nr. 4: Sukūrę naują šeimą atsiskiriate nuo tėvų
Galite gyventi toli nuo savo tėvų, tačiau jei susituokėte – jūsų artimųjų įtaka jūsų šeimai bus didesnė, nei kada nors anksčiau. Kai tampama vyru ir žmona, tėvų šeimos modelis išplaukia iš mūsų pasąmonės net realiai to nesuvokus ir ima skintis kelią į dabartinę šeimą.
Mūsų tėvų, senelių karta dažnai pernelyg nenutoldavo nuo savo tėvų, gyvendavo arba netoliese, arba apskritai viename name. Dabar, visuomenei mobilėjant, keičiantis gyvenimo sąlygoms, paprastai nuo tėvų gyvenama atokiau. Paradoksalu, tačiau taip tėvų įtaka dažnai ne sumažėja, o padidėja.
Kai tėvų nėra šalia, mes ne visada žinome, kaip jie pasielgtų vienoje ar kitoje situacijoje, taigi nejučiomis bandome įsijausti į jų vaidmenis, elgtis taip, kaip įsivaizduojame kad elgtųsi jie, priimame sprendimus, kokius, manome, priimti mus ragintų tėvai. Arba atvirkščiai – apgalvojame, kaip elgtųsi tėvai, ir tyčia, labai sąmoningai ir apgalvotai, darome atvirkščiai.
Tuo tarpu psichoterapeutas pastebėjo, jog šeimos, kur sutuoktiniai neįvertina savo tėvų šeimos modelio įtakos jų dabartinei santuokai ar net paneigia tą modelį, daug dažniau susiduria su tarpusavio santykių problemomis.
Melagystė Nr. 5: Lygiavertė santuoka yra laimingesnė, nei patriarchalinė
Sąvoka "lygiavertė" šiuo atveju apibūdina po lygiai padalintas sutuoktinių teises ir pareigas, neskirstant jų į "vyriškas" ir "moteriškas". Abu po lygiai rūpinasi buities darbais, abu įneša lygiavertį indėlį į šeimos biudžetą. Teoriškai viskas atrodo puiku, tačiau pritaikius tokį modelį praktiškai vis dėlto ilgainiui paaiškėja, kad abu sutuoktiniai ar kuris nors vienas jų vis dėlto puoselėja slaptų lūkesčių, susijusių su jo lytimi.
Dažniausiai vyrai jaučiasi neįvertinti už tai, kad jie sunkiai dirba ne namuose ir dar sutinka prisiimti didelę dalį buities darbų, o moterys – kad sugeba derinti ir karjerą, ir buitį, nors... žino, kad galėtų ne tiek daug liko skirti karjerai, o daugiau pasirūpinti savimi ir namais.
