R. Mikuševičius neslepia, kad megzti išmoko dar prieš pradedant eiti į mokyklą. „Megzti mane išmokė mama. Ji vis dar yra mezgėja. Visiems pasakoju istoriją, kaip vaikystėje mama turėjo didelę mezgimo knygą, kurioje buvo pilna brėžinių schemų, o man visa tai patiko.
Megzti pradėjau nuo sunkiausių dalykų, o kai juos įveikiau, toliau iššūkių nebekilo. Aš visada norėjau megzti tai, ko negalima numegzti su mašina“, – pasakoja panevėžietis.
Virbalai suteikia neįkainojamą ramybę
Vyras prieš tai dirbo statybų inžinieriumi, tačiau visą gyvenimą jį lydėjo mezgimas. Raimundas sako, kad ramybė, kuomet jis į rankas paima virbalus – neįkainojama. Vyro teigimu, rankos mezga pačios, o smegenys ilsisi.
„Visą gyvenimą dirbau statybose, tačiau visą laiką megzdavau. Neprisimenu dienos, kad būčiau dirbęs ir nebūčiau mezgęs.
Žmonėms atrodo, kad statybos ir mezgimas yra skirtingos sritys, tačiau žiūrint iš mano pusės – tai beveik tas pats. Aš labai mėgstu matematiką, o skaičiuoti reikia tiek mezgime, tiek statybose.
Žmonės ne kartą manęs, ką aš galvoju, kai mezgu, o aš atsakau, kad mano galvoje teskamba: „vienas, du, trys, vienas du trys“. Mezgant raštus reikia tiesiog skaičiuoti, o megztinį galiu numegzti ir užsimerkęs – skaičiuoti nereikia, nes rankos mezga pačios.
Neretai manęs žmonės klausia, ar mezgant man nepavargsta rankos, tad aš jiems atsakau: „O, jūs, tamsta, kvėpuoti nepavargstate?“, – šypsosi Raimundas.
Raimundas sako, kad neseniai jis įsidarbino siuvykloje, kad į šį darbą pažvelgtų iš arčiau. „Norėjau viską išbandyti. Man tokie „moteriški“ darbai yra prie širdies. Nėra skirtumo ar reikia kažką padaryti virtuvėje, ar statybose.
Mano tėvukas buvo auksinių rankų ir mokėjo viską daryti, todėl manau, kad tai paveldėjau iš jo. Žinoma, prie darbų sąrašo dar pridėjau ir mezgimą“, – pasakoja jis.
Auksinis raktas – perfekcionizmas
Vyras teigia, kad jam itin patinka iššūkiai – neretai jie nuveda visai netikėtu keliu. „Viena mergina paprašė, kad numegzčiau jai megztinį su burbuliukais. Teko megzti keletą to megztinio versijų, nes įprastai nepavyksta tobulai numegzti iš pirmo karto.
Dažnai man kažkas nepatinka, tad jaučiuosi kaip menininkas, kuris vis suplėšo savo paveikslą ir bando jį tapyti iš naujo. Tad iš 4 karto numezgiau užsakytą megztinį ir nusprendžiau, kad kiti žmonės gali norėti tokio darbo – iškart pardaviau 240 megztinų.
Man patinka megzti tai, ką jau esu sukūręs. Dabar aš jau sukūriau 4 kolekcijas – sugalvojau dizainą, suderinau spalvas. Žmonės man sako, kad geriau megzčiau kojines ir bus „rami galva“. Man tai atsibosta, todėl nuolat stengiuosi paįvairinti savo mezginius. Vieną mėnesį mezgu megztinius, kitą pirštines, o dar kitą kojines.
Mezgimas yra mano gyvenimo būdas. Negalėčiau sėdėti fotelyje, žiūrėti televizorių ir nieko neveikti – man tai nesuvokiama. Jei rankose neturiu virbalų, man pradeda jas „niežėti““, – apie savo gyvenimo būdą kalba pašnekovas.
Megza ir paplūdimyje
Vasarą panevėžietis su žmona tradiciškai išvyksta atostogauti į Šventąją, kur išsitarukia virbalus, siūlus ir mezga.
„Kartais praeidami žmonės į mane rodo pirštais, tačiau man jau nebesvarbu, kad mane pastebi. Supratau, kad tai, jog mane atpažįsta yra privalumas. Pavyzdžiui, kai atvažiuojame pailsėti į Šventąją, už nakvynę atsiskaitau kojinėmis, pirštinėmis“, – atskleidžia mezgėjas.
Prieš keletą metų Raimundas numezgė daug, naujagimiams skirtų mažų kojinyčių ir padovanojo jas gimdymo namams. Vyro teigimu, jam neberūpi uždirbti pinigai ir tiesiog norisi daryti gerus darbus. „Berniukams mezgiau kojines su traktoriukais, mašinytėmis, traukinukais, o mergytėms su drugeliais, gėlėmis, suknelėmis – džiaugiuosi, nes nebuvo net panašios kojinių poros.
Visi mezginiai gavosi labai skirtingi. Aš laimingas, galėdamas nudžiuginti kitus. Kai žmogui nuolat kažko reikia, jis yra nelaimingas. O man jau visko pakanka. Nors ne, siūlų visada trūksta“, – juokiasi vyras.
Išvydus galutinį variantą užplūsta euforija
R. Mikuševičius pasakoja, kad jo kambayje, kurį vadina „cechu“, nuolat verda kūrybinė betvarkė, kurios neleidžia tvarkyti net ir žmonai: „Retais atvejais leidžiu sutvarkyti, tačiau su mano priežiūra, nes žinau, kad kai man kažko prireiks, kažko nerasiu.“
Mezgantis vyras pasidalina ir skaudžiais išgyvenimais. Vyro teigimu, jį ne kartą bandė apgauti ir pasinaudoti jo gerumu. Visgi net ir tokie nuosmukiai Raimundo neišgąsdina – jie tik sustiprina:
„Iš Prancūzijos užsakė daug dirbinių ir pasakė, kad man atsiųs pinigus. Visgi pinigų nesulaukiau. Ne kartą tekę susidurti su situacijomis, kada žmonės atsiunčia banko išklotinę, tačiau būna nepažymėję mygtuko „išsiųsti“. Vėliau suprantu, kad buvau apgautas. Visgi mąstau, kad aš nuo to „nenubiednėsiu.““
R. Mikuševičius sako, kad kai kūrė savo naująją kolekciją, prašė žmonos pagalbos. Visgi visi dirbiniai turėdavo būti tobuli, todėl ne retai vyro perfekcionizmas ją privesdavo iki ašarų.
„Kartu ieškodavo sprendimų, tačiau kažkas man netikdavo. Visgi, kai kartu sukurdavome galutinį produktą, gaudavosi nerealiai gražus rezultatas. Labai smagu, kad galiu išpildyti savo vizijas ir džiaugsmu dalintis su kitais žmonėmis“, – šypsosi pašnekovas.
