Savo naujojoje knygoje „Nežvairuok...Akys tokios ir liks“ (Don't Cross Your Eyes...They'll Get Stuck That Way) Aaraon Carroll ir Rachel Vreeman – medicinos daktaro laipsnį turintieji autoriai iš Indianos universiteto medicinos mokyklos – pasitelkia tiksliuosius mokslus tam, kad pagaliau paneigtų metų metus kiekvienuose namuose vyraujančius neteisingus įsitikinimus, perduodamus iš kartos į kartą. Jų atradimai gali jus nustebinti ir kartu – padėti sutaupyti pinigų, tarkim, vaistams nuo peršalimo (nei vieni iš jų iš tikrųjų nepadeda). Dailymailnews.com pateikia šešis tiesa laikomus faktus, kurie visi – klaidingi, bei gydytojų patarimus, kas iš tikrųjų pagelbėtų tam tikrose situacijose.
1. Mitas: sėdėjimas arti televizoriaus ekrano sugadins akis.
Kai 1950-aisiais išpopuliarėjo televizoriai, jie skleidė 100 tūkst. kartų daugiau radiacijos, nei nūdien, todėl tėvai, anais laikais liepdami vaikams nuo ekrano laikytis atokiau, išties elgėsi protingai. Tačiau sėdėjimas prie šiuolaikinio televizoriaus ar kompiuterio ekrano akims nepadarys jokios ilgalaikės žalos. Tuo tarpu kurį laiką suprastėjusi rega ir galvos skausmas, lydintys po ilgos dienos darbe (arba serialo „How I met your mother“ maratono) yra akių nuovargio simptomai – laikinos būsenos, niekuo nesiskiriančios nuo savijautos po ilgos treniruotės sporto klube. Akims pagelbėtų lengvas veido masažas aplink jas.
2. Mitas: vitaminas C apsaugo nuo peršalimo.
Neneigiame, kad jeigu negausite pakankamai vitamino C, susirgsite. Tačiau – ne sloga, o skorbutu (tai liga, pasireiškianti odos ragėjimo sutrikimais ir besiplečiančiu kraujavimu: kraujas išsilieja odoje, raumenyse, vidaus organuose, prasideda dantenų uždegimas, sutrinka jungiamojo audinio gamyba, ilgai negyja žaizdos, pradeda kristi dantys). A. Carroll ir R. Vreeman spėja, jog šis įsitikinimas galėjo prigyti dar tais laikais, kai buvo atrastas vitamino ryšys su pastarąja liga: skorbutu dažniausiai sirgdavo jūreiviai, piratai ir kiti asmenys, ilgą laiką praleisdavę jūroje – todėl, kai buvo išsiaiškinta, jog vitaminas C apsaugo nuo skorbuto, galbūt pradėta manyti, kad jis gali apsaugoti ir nuo kitų ligų.
Dešimtys tyrimų atskleidė, kad nėra jokio skirtumo, ar nuo peršalimo kenčiantys žmonės vartojo vitaminą C, ar ne. Tačiau koks tuomet geriausias būdas apsisaugoti nuo varvančios nosies ir perštinčios gerklės? „Rankų plovimas“, – įsitikinę knygos autoriai.
3. Mitas: rankų džiovintuvai tualetuose yra higieniškesni už popierinius rankšluosčius.
Ką geriau rinktis – džiovintuvą ar popierinį rankšluostį? Į šį klausimą atsakymą rado molekulių biologas Keith Redway iš Vestminsterio universiteto. Tam, kad išsiaiškintų tiesą, pastarasis atliko seriją eksperimentų ir galų gale įrodė, kad rankų džiovintuvai ne tik kad nėra higieniškesni, bet dar ir padidina bakterijų kiekį ant jais besinaudojančių žmonių rankų, kadangi oras, kurį jie pučia, toli gražu nėra sterilus. Negana to, džiovintuvai purvinesniu padaro ir patį tualetą, padėdami bakterijoms išsisklaidyti į šalis kone per du metrus. Taigi, popieriniai rankšluosčiai šiuo atveju – nugalėtojai.
4. Mitas: stiklinė pieno prieš miegą padės jums užsnūsti.
Pienas su miegu buvo siejamas net ir prieš tūkstantį metų, tačiau nūdien nėra jokių mokslinių įrodymų, kad pastarasis turėtų nors menkiausią įtaką mieguistumui. Tiesa, piene iš tikrųjų yra snaudulį sukeliančios amino rūgšties triptofano, bet be galo mažai. Pavyzdžiui, kiaušiniuose ir sūryje pastarosios esti daugiau, tačiau jeigu prieš miegą suvalgytumėte sūrio ir kiaušinių sumuštinį, jis toli gražu neparblokš jūsų ant žemės. (Tam, kad pajustumėte poveikį, anot knygos autorių, turėtumėte suvalgyti daugmaž septynis tokius sumuštinius.) Iš kitos pusės, jei iki šiol prieš miegą išgerdavote stiklinę karšto pieno ir rodos, jog ši priemonė jums tikrai padeda užmigti – neatsisakykite savo įsitikinimų. Nedidelis placebo efektas dar niekam nėra padaręs žalos.
5. Mitas: vandenilio peroksidas – puiki priemonė žaizdoms valyti.
Turbūt puikiai žinote tą šnypštimą, kuomet šis skystis patenka ant žaizdos? Taip, tai garsas, kurį sukelia chemikalo atakuojamos bakterijos, tačiau – ne tik jos, bet ir jūsų ląstelės. Vienas iš tyrimų atskleidė, jog vandenilio peroksidas slopina firboplastus – tam tikros rūšies ląsteles, atsakingas už audinio formavimąsi – ir tokiu būdu lėtina gijimo procesą. Todėl rekomenduojama žaizdą atsargiai nuplauti su vandeniu bei muilu ir užtepti šiek tiek kokio nors antibakterinio tepalo.
6. Mitas: jeigu išsipūtus nosį gleivės yra žalsvos – infekcija sukelta bakterijų, todėl reikia antibiotikų.
Šis mitas klaidingas tik iš dalies. Kai pasigaunate infekciją, kūnas pasiunčia baltąsias kraujo ląsteles – neutrofilus – kovoti su bakterijomis, ir, kuomet neutrofilų fermentai susimaišo su sveikosiomis ląstelėmis – snargliai pakeičia spalvą. Tačiau klaidinga manyti, kad antibiotikai šiuo atveju – būtini. Jūsų kūne esantis užkratas nebūtinai yra bakterinės kilmės – jis gali būti sukeltas virusų, ir tokiu atveju joks antibiotikų kiekis nepadės.
