Negana to, pašnekovė sutiko duoti keletą patarimų tiems, kurie siekia aukštų akademinių rezultatų.
Puikūs mokymosi rezultatai
Pastangos, motyvacija ir laiko planavimas – anot šimtukininkės daro didžiausią įtaką mokymosi rezultatams.
„Lankiau ir daug neformaliojo ugdymo veiklų, bet viską suspėdavau. Niekada korepetitorių neturėjau, viską išmokdavau pamokose“, – teigė Deimantė.
Į egzaminus D. Juknevičiūtė pasakoja ėjusi užtikrinta ir pilnai pasiruošusi.
„Dažniausiai dvyliktokams egzaminų baimę sukelia nepasitikėjimas savimi ir mokslų spragos. Turbūt didžiausias jaudulys prieš pirmąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o vėliau egzaminų sesija tampa rutina. Mokantis nebuvo nė vienos bemiegės nakties.
Svarbiausia mokėti planuotis laiką, surasti harmoniją tarp hobių, poilsio ir mokslo. Intensyviausias ruošimasis vykdavo mokykloje pamokų metu, kartais ir savaitgaliais išspręsdavau vieną kitą egzaminą“, – pasakojo šimtukininkė.
Svarbiausia: tikslingas ir nuoseklus darbas
„Savo rezultatų nelaikau sėkme – visada tikslingai ir nuosekliai dirbau. Rezultatai dažniausiai tiesiogiai proporcingi įdėtoms pastangoms. Tiesa, turiu gerą ilgalaikę atmintį ir loginį mąstymą, todėl ruoštis egzaminams nebuvo sunku.
Niekada informacijos „nekaldavau“, stengdavausi temą suvokti, išsiaiškinti, panagrinėti“, – savo patirtimi dalinosi pašnekovė.
Anot abiturientės, ji puikiai mokėsi nuo pat pirmos klasės.
„Už tai esu dėkinga savo pradinių klasių mokytojai D. Užusienienei, kuri ne tik padėjo tvirtus mokslo pagrindus, bet ir pastebėjo mano gabumus. Vėlesnėse klasėse irgi puikiai mokiausi, pradėjau dalyvauti konkursuose ir olimpiadose.
Dvejus metus iš eilės už puikius rezultatus laimėjau Lietuvos „Maximalistų“ stipendiją. Didžiausias AČIŪ Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos bei Juozo Balčikonio gimnazijos mokytojams“, – su šypsena dėkojo Deimantė.
Tačiau pasiruošime ir egzaminų sesijoje labai svarbu yra mokėti atsipalaiduoti – tam puikiai padeda įvairūs pomėgiai.
„Mėgstu leisti laiką su draugais, tapyti, klausytis muzikos, skaityti knygas, žiūrėti filmus. Tokios veiklos malšina stresą, nerimą, todėl ir mokymosi rezultatams gali netiesiogiai padėti“, – pasakojo abiturientė.
Mintys, emocijos ir dvejonės – abiturientų gyvenimo dalis
„Aštuoniolikos metų pasiekiau tikslą – sėkmingai užbaigiau 12 metų trukusią mokyklos kelionę. Jausmai dviprasmiški: džiugu pradėti naują savarankiško gyvenimo etapą, tačiau baugina nežinomybė, galvoje knibžda klausimai, o kaip man seksis?“ – mintimis dalinasi šimtukininkė.
„Mokykloje bandomieji egzaminai sekėsi gerai, todėl ir iš egzaminų tikėjausi aukštų rezultatų. Po kiekvieno brandos egzamino jausdavau ir palengvėjimą, ir jaudulį“, – pasakojo mergina.
„Laikiau penkis egzaminus, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, informacinių technologijų, anglų kalbos ir fizikos. Fizikai ruošiausi daugiausiai, paradoksas – iš šio egzamino surinkau mažiausią įvertinimą (96 balus).
Fizikos egzaminas pasirodė sunkesnis už praėjusių metų: nors uždaviniai labai lengvi, buvo daug teorinių klausimų ir užduočių, į kurias reikia labai tiksliai atsakyti. Gal padariau atidumo klaidų, o gal pritrūko tikslumo. Išėjusi iš egzamino tikėjausi aukštesnio įvertinimo, todėl truputį nusivyliau“, – paatviravo šimtukininkė.
Deimantės planuose: Vilniaus universitetas ir fizikos studijos. Anot merginos tie keturi taškeliai kurių trūko iki šimtuko, tik parodo, kad dar nėra viskas išmokta ir rinktis fiziką – verta.
Panevėžietė D. Juknevičiūtė teigia, jog pašaukimas fizikai atsirado dar vaikystėje.
„Vaikystėje mėgdavau versti enciklopedijos puslapius, svajodavau tapti mokslininke. Tada dar nežinojau, kad tai yra fizika. Mokykloje pamilau matematiką, kažkada troškau ją ir studijuoti. Fizika sužavėjo tuo, kad visa paaiškina matematikos kalba“, – apie savo susižavėjimą fizika kalbėjo panevėžietė.
„Viskas bus gerai, jei tik įdėsite pastangų. Jei kažko nesuprante, kreipkitės į mokytojus, draugus – jie padės. Svarbu ir nepervargti. Linkiu sėkmės!“ – šypsojosi Deimantė.
Autorė: Sibilė Petkevičiūtė
