Šiuo metu Kauno medikams stebint skendusios mažametės būklę, „Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki primena, ką būtina žinoti apie saugų elgesį baseine ir kokių veiksmų reikėtų imtis nedelsiant, pastebėjus skęstantį žmogų.
„Baseine dažniausiai visuomet budi gelbėtojai, tačiau jeigu vandenyje pamatėte žmogų – sušaukite, kad skęsta žmogus, traukite jį iš vandens ir laukite pagalbos. Nepamirškite įvertinti ir savo plaukimo galimybių, prieš imdami gelbėti skęstantįjį. Visuomet svarbu yra sušaukti ir kviesti gelbėtojus“, – pradeda pasakoti A. Siakki.
Anot „Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadovo, daug kas priklauso ir nuo to, ar skendęs žmogus prigėrė vandens, ar ne. Jeigu asmuo nespėjo prigerti vandens, jį reikėtų kuo skubiau ištraukti iš vandens ir laikyti, laukti pagalbos:
„Jeigu asmuo buvo po vandeniu, nebekvėpuoja, tuomet kuo skubiau reikia traukti jį į sausumą, pradėti gaivinimą, kviesti greitąją. Kuo greičiau pradėsite gaivinimą, tuo bus didesnis šansas, kad žmogus atsigaus.
Pirmosios penkios minutės yra pačios svarbiausios, o toliau viskas priklausys nuo žmogaus organizmo, gebėjimo išgyventi, jo amžiaus ir sveikatos būklės.“
Klaidos, kurių nereikėtų kartoti
Pasiteiravus, kokias dažniausiai klaidas žmonės daro panašiose stresinėse situacijose, pašnekovas teigia, kad dažnai yra pasimetama, nežinoma, ką ir kaip reikia daryti.
„Visuomet svarbiausias pirmas žingsnis yra sušaukti, kad skęsta žmogus, jog tai išgirstų gelbėtojai ir pradėtų gaivinimą. Dažnai dėl nežinojimo, ką daryti, yra uždelsiama gaivinti žmogų, nedaromas širdies masažas. Visa gaivinimo esmė yra greitis, nes brangi kiekviena sekundė, kai žmogus guli be sąmonės ir nekvėpuoja.
Gaivinant yra svarbu iškviesti ir greitąją, kad kuo greičiau būtų teikiama pagalba. Greitąją kviesti būtina visais atvejais, nesvarbu ar žmogus sąmoningas, ar ne. Neretai būna taip, kad žmogus jaučiasi gerai, tačiau nežinome, ar į jo plaučius nepateko vandens, nes po to, grįžęs į namus, skendęs asmuo gali pasijusti blogai 24 valandų bėgyje“, – sako A. Siakki.
Kad panašių nelaimių būtų galima išvengti ateityje, būtina prisiminti vienas svarbiausių taisyklių, kurių reikėtų laikytis atvykus ne tik į baseiną, tačiau ir prie bet kokio vandens telkinio.
„Žmonės, prieš eidami maudytis, turėtų įvertinti savo plaukimo įgūdžius, nebūti ten, kur gilu. Jeigu atvykote su vaikais – būtinai juos prižiūrėkite. Dažnai nutinka taip, kad atvykę į baseiną tėvai su vaikais mėgaujasi ir pirtimis. Tačiau neretai būna, kad eidami į pirtį jie palieka baseine vaiką būti vieną.
Be to, dar viena labai dažna klaida, kurios neturėtų būti – nepilnamečiai neturėtų prižiūrėti savo mažesnių brolių ar seserų. Jie to daryti negali, nes dažnu atveju, jeigu kažkas nutinka, 16-18 metų ar vyresni vaikai, prižiūrėję mažesnius, ima ir pasimeta“, – įspėja pašnekovas.
Staiga įvykusi nelaimė
Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, skendusiai mergaitei prieš įvykį Kauno „Žalgirio“ arenoje esančiame baseine buvo plaukimo treniruotė. Jos mama su broliu mergaitės laukė visai kitoje vietoje.
Iki šiol lieka neatsakyti klausimai, kaip keturmetė mergytė išėjo viena iš treniruotės ir atsidūrė suaugusių baseine. Pasak įvykio liudininkų, mergytė buvo be jokių plaukmenų, tik su akinukais ir plaukimo kepure.
Primename, kad, kaip pranešė Policijos departamentas, 21.19 val. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad į Kauno ligoninę iš Karaliaus Mindaugo prospekte esančio baseino pristatyta mažametė.
Karaliaus Mindaugo prospekte yra įsikūrusi „Žalgirio“ arena, joje veikia baseinas. Dėl skendimo mergaitė paguldyta stebėjimui. Surinkta medžiaga dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 140 str. 3 d.
Įvykį savo akimis mačiusi Agnė buvo pirmoji, kuri pamatė skęstančią mergaitę ir ištraukę ją iš vandens.
Naujienų portalui tv3.lt pasakojusi įvykio eigą moteris neslėpė, kad didžiausia atsakomybė krito baseino darbuotojams ir gelbėtojams, kurių, pasak jos, tuo metu net nebuvo. Sužinoti daugiau įvykio detalių galite paspaudę čia.
