Julija sutiko pasidalinti savo istorija su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Ji taip pat pridėjo, kad turi svarbią žinią visoms moterims.
Sutapo du svarbūs įvykiai
Julija apie savo diagnozę sužinojo visiškai netikėtai. Tuo metu ji su vyru planavo susilaukti antrosios atžalos ir darėsi įvairiausius tyrimus. Vieno iš jų metu gydytojai apčiuopė neįprastą darinį.
„Kai pradėjome planuoti su vyru antrąjį vaikelį, man reikėjo atlikti tyrimus. Tuo laiku lankiausi pas ginekologą ir nusprendžiau tuo pačiu pasitikrinti pas mamologą.
Na ir gavosi taip, kad po to apsilankymo pas mamologą rado kažkokį darinį, tada dar tiksliai nepasakė, kokį, bet davė suprasti, kad tikriausiai bus piktybinis navikas.
Tuomet mane nusiuntė į Nacionalinį vėžio institutą. Ten man padarė biopsiją, o maždaug po mėnesio aš sužinojau, kad laukiuosi.
Gavosi taip, kad pastojau tada, kada sužinojau apie vėžį. Buvo šokas. Jau tada reikėjo spręsti, ar tęsti nėštumą, ar ne. Ėjau pas visus gydytojus. Tai pas vieną, tai pas kitą gydytoją, norėjau sužinoti, ar galima išnešioti ir gimdyti vaiką su tokia liga.
Kaip supratau, mūsų laikais yra netgi speciali chemoterapija skiriama nėštumo metu, tad išnešioti ir gimdyti buvo galima“, – pasakojo Julija.
Nežinojo, ar išgyvens
Julija prisimena savo emocinę būseną tuo metu. Ji pasakoja, kad išgirdus diagnozę ją lankė pačios baisiausios mintys.
„Buvo labai baisu. Iš pradžių, kai sužinojau, pirmoji mintis buvo: „Viskas. Mirsiu“. Manau, kad kiekvienas žmogus tai išgyvena, jam baisu, ateina pačios blogiausios mintys. Po to, kai susitaikai su ta mintimi, tada jau supranti, kad gyvenimas nesibaigia.
Bet tuomet ateina kita mintis: „O ką man daryti, jeigu nupjaus krūtinę?“ Irgi labai baisu. Žinojau, kad jeigu gydytoja pasakys, kad negalima gimdyti, daugiau tokios galimybės ir nebus, nes gydymas ilgas. Pergyvenau, kad nebeturėsiu galimybės gimdyti.
Bet mums pasisekė, galėjau gimdyti. Nors tai ne pirmas mano vaikas, bet iš tikrųjų nuogąstavau. Bet viskas buvo gerai, pagimdžiau sėkmingai, nors jaudinausi ir aš, ir gydytojai. Tikriausiai nedažnai gydytojai susiduria su situacijomis, kai vėžiu serganti pacientė turi gimdyti“, – apie patirtus išgyvenimus kalbėjo moteris.
Paskyrė tinkamą gydymą
Nėštumo metu Julijai buvo atlikta operacija. Ji buvo labai svarbi jos ligos kelionės metu.
„Laukėme, kol sueis antras nėštumo trimestras ir tada man paskyrė operaciją. Buvo kaip ir viskas gerai, mane išoperavo. Dėl to, kad laukiausi, man neskyrė švitinimo. Aš tą gydymo dalį praleidau, mane tik išoperavo“, – pasakojo ji.
Vėliau, Julijai pagimdžius, moteriai buvo skirtas naujas gydymas. Jis, anot medikų, truks ilgai: „Po to, kai pagimdžiau, man buvo skirta hormonų terapija. O dabar gydausi, nežinau, kaip ilgai tai truks.
Hormonų terapijoje kas mėnesį leidžiami vaistai, geriu ir kitus vaistus. Prieš tai gydytojai sakė, kad tai truks penkis metus, dabar – dešimt.“
Ryžosi dalyvauti fitneso projekte
Iki ligos Julija daug sportavo. Ji prisimena, kad anksčiau vis pasvajodavo apie fitneso modelių projektus, tačiau niekuomet nesiryžo juose sudalyvauti.
„Prieš tai jau ilgą laiką sportavau. Vis matydavau sportininkus, kurie dalyvaudavo tokiose varžybose, norėdavosi pačiai sudalyvauti. Visuomet stebėdavau juos, bet kažkodėl niekada nedrįsdavau sudalyvauti, net nežinau dėl ko, gal dėl laiko neradimo“, – prisipažino moteris.
Visgi, ligos diagnozė šį tą pakeitė. Julija susimąstė ir ryžosi svarbiam žingsniui – išmėgino savo jėgas fitneso modelių projekte.
„Kai atsitinka tokie dalykai, perkratai visą savo gyvenimą. Tada susimąstai, kad gal verta sudalyvauti dabar. Baisu sakyti šituos žodžius, bet rytojaus juk gali ir nebebūti. Aišku, mistiškai skamba.
Kai kuriuos dalykus, kuriems anksčiau nerasdavau laiko, dabar verta išbandyti, kažkur sudalyvauti. Ne tam, kad laimėčiau, bet kad pamatyčiau, kaip viskas vyksta iš vidaus, pamatyčiau, ar tai mano dalykas, gal tai reiktų tęsti, dalyvauti toliau“, – šyptelėjo Julija.
Įgavo pasitikėjimo savimi
Moteris džiaugiasi ir sako, kad sprendimas dalyvauti projekte buvo išties geras. Šis žingsnis moteriai suteikė vilties.
„Sprendimas tikrai buvo geras. Jeigu būčiau nedalyvavusi, būčiau tikrai gailėjusis.Išmokau pasitikėti savimi. Tai buvo stiprus išgyvenimas, kad štai gyvenimas ramus ramus, o čia gavau tokio gero streso. Suvokiau, kad vis dėl to gyvenimas nesibaigia, viskas bus gerai. Atrodo, kad įgavau vilties“, – džiaugėsi Julija.
Ji dalijosi, kad patirtas „geras stresas“ paskatino ją labiau pasimėgauti gyvenimu: „Dabar aš esu vaiko priežiūros atostogose ir nusprendžiau, kad reikia mėgautis kiekviena minute, išgyventi visas emocijas, pajausti jas.
Būna dienos, kelionės pralekia, nespėji net pasidžiaugti. Noriu mėgautis gyvenimu, o jeigu atsiras kažkoks dalykas, ką norėsiu išbandyti, ilgai nesvarstysiu.“
Perdavė žinutę visoms
Julija taip pat pasidalijo žinute su moterimis. Ji kreipėsi ir į susidūrusias su krūties vėžio diagnoze, ir į sveikas moteris.
„Dabar, kai praėjo jau šiek tiek laiko, noriu pasakyti, kad moterys nestresuotų ir nepanikuotų. Kai išgirsti diagnozę, atrodo, kad gyvenimas pasibaigė, nebebus išeičių toliau. Bet svarbiausia ramiai ir laiku eiti pas gydytojus.
Svarbu laiku tikrintis. Kaip jaunas žmogus galvoji, kad liga tavęs nepalies, bet nuo amžiaus tai nepriklauso. Reikia tikrintis, neužmerkti akių, nebijoti. Geriau laiku apčiuopti negerumus. Man pasisekė, kad aš laiku nuėjau. Svarbu rūpintis savimi“, – baigė pokalbį Julija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
