Vienintele viltimi kovoje su ketvirtos stadijos vėžiu liko nekompensuojamas preparatas, kurio įsigijimui reikalingos milžiniškos sumos, tačiau vienai pakelti tokią finansinę naštą tampa nebeįmanoma.
„Aš suprantu, kad tai yra mano vienintelė galimybė gyventi ir suvaldyti ligą, nes visi kiti būdai jau išnaudoti“, – sako Lina.
Krūties vėžį išdavę simptomai
Krūties vėžio diagnozę Lina išgirdo būdama vos 44-erių, tada, kai visas pasaulis gyveno nežinomybėje jį sukausčius COVID-19 pandemijai. Ir taip neramiu metu dar didesniu rūpesčiu tapo diagnozuota klastinga onkologinė liga.
Žvelgdama atgal dabar 47-erių moteris sako prisimenanti vieną vienintelį kankinusį simptomą – nuovargį, tik vis numodavo į jį ranka, nes visada vieną darbą vijo kitas.
„Neturėjau jokių įtarimų dėl ligos, tekdavo daug dirbti, nes viena auginu dukrą. Jausdama sekinantį nuovargį, galvojau, kad reikėtų daugiau laiko skirti poilsiui, bet vis nerasdavau tam laiko.
Dabar, kai žvelgiu į situaciją kitomis akimis, suprantu, kad nuovargis buvo pirmas ženklas sunerimti ir ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. Tačiau tuo metu net nepagalvojau, kad tai gali būti ligos signalas“, – sako L. Misiuvienė.
Ji atvira – į specialistus kreipėsi tik tada, kai užčiuopė sukietėjimą krūtyje. Atlikus virtinę tyrimų paaiškėjo, kad jai trečios stadijos krūties vėžys. „Žinia trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes nieko neįtariau apie ligą ir tuo labiau apie tokią diagnozę. Mane tai pribloškė“, – atvirauja moteris.
Linai taikytas chemoterapinis gydymas, tačiau jis nedavė tokių rezultatų, kokių buvo tikimasi, ligos dinamika buvo neigiama. Po operacijos viltį įžiebė biologinė terapija – ji padėjo suvaldyti ligą, vėl stotis ant kojų, tačiau atsirado „bet“ – pagerėjimas buvo stebimas tik metus laiko:
„Tada tikėjausi, kad liga įveikta. Sugrįžau prie įprasto gyvenimo ritmo, darbų, tik stengiausi save patausoti. Tuo metu negalvojau, kad ligos suvaldymas trumpalaikis, tikėjausi, kad ši bėda jau išspręsta.“
Suvaldžius ligą – gniuždanti žinia
Linai kas mėnesį tekdavo lankytis pas gydytoją ir vieno apsilankymo metu, atlikus vėžio žymenų tyrimą, šis parodė – rodikliai padidėję, o tai yra ženklas, kad liga vėl progresuoja.
„Jokių pokyčių ar pablogėjimo tuo metu nejaučiau, bet iš gydytojos sužinojau, kad liga atsinaujino – man pasakė, kad gydymas nebeefektyvus ir jį reikia keisti“, – priduria pašnekovė.
Turbūt nė neužtektų rankų pirštų suskaičiuoti, kiek įvairiausių vaistų ir gydymo būdų išbandyta – visos įmanomos hormonų terapijos, chemoterapiniai vaistai. Visi preparatai suteikdavo laikiną pagerėjimą, tačiau po poros mėnesių sekdavo nusivylimas – teigiamo efekto nelikdavo.
„Gydymas labai trumpam suveikdavo, vos porai mėnesių atsirasdavo šioks toks pagerėjimas, o vėliau tik blogėdavo. Visi vaistai sukeldavo nemalonius šalutinius poveikius – pykinimą, vėmimą, bet gydymo rezultato nedavė.
Medikai aiškino, kad auglys tampa atsparus vaistams, anot jų, tai labai klastinga liga, auglys greitai prisitaiko ir vaistas naikina gerąsias ląsteles, o būtent vėžinių ne“, – aiškino L. Misiuvienė.
Moteris neslepia – vis keičiant gydymą gyvenimas buvo tarsi kalneliai. Vis įsižiebdavo viltis, kad pagaliau pavyko rasti būdą, kaip kovoti su liga, tačiau po poros mėnesių vėl apimdavo nusivylimas. „Labai sunku nepulti į neviltį, nes kai seka vienas nusivylimas po kito, sunku tikėti, kad atsiras tinkamas gydymas“, – priduria.
Liko vienintelė viltis
Kadangi vis nepavykdavo rasti veiksmingo gydymo būdo, liga progresavo – vasaros pabaigoje Lina sužinojo, kad vėžys pasiekė ketvirtą stadiją, aptiktos metastazės plaučiuose, limfmazgiuose, odoje. Situacija vis sunkėjo, tačiau ne veltui sakoma, kad nėra padėties be išeities – pavyko rasti preparatą, kuris efektyvus konkrečiu Linos atveju:
„Pasitarus su gydytoja buvo nuspręsta savo lėšomis pasidaryti genetinį tyrimą, kuris parodo, koks vaistas mano atveju galėtų būti labiausiai paveikus. Valstybė tokių tyrimų nekompensuoja. Buvo paimtas mėginys, nusiųstas į Belgiją, o gavus išvadas buvo nurodyta, kad yra vaistas, kuris man tiktų. Kadangi visi kompensuojami vaistai buvo išbandyti, sužibo viltis – naujas preparatas.“
Paklausta, kiek kainuoja gydymas, L. Misiuvienė pradeda kalbėti apie didžiules sumas – per mėnesį reikalingos trys injekcijos, vienos jų kaina – 3244 eurų. Vien per mėnesį gydymas atsieina beveik 10 tūkst. eurų, o gydymo suma metams siekia daugiau nei 115 tūkst. eurų.
„Kai supratome, kad vis dėlto vienintelė galimybė išgelbėti gyvybę yra šis preparatas, pirmiausia vaistų įsigijau savo lėšomis. Man padėjo šeimos nariai, artimieji, draugai – bendromis pastangomis surinkome reikalingą sumą. Tuo pačiu suvokiau, kad asmeninėmis pastangomis ir savo lėšomis negalėsiu ilgai pakelti šios naštos, nes reikalingas nuolatinis tęstinis gydymas“, – apmaudo neslepia pašnekovė.
Rugsėjo 5 dieną buvo atlikta pirmoji injekcija ir prabėgus vos porai mėnesių pasimatė preparato efektyvumas – dėl metastazių plaučiuose Liną kankinęs dusulys pradėjus naudoti vaistą išnyko. Kad vaistas veiksmingas rodo ir tyrimai.
„Praėjus porai mėnesių buvo darytas kraujo tyrimas vėžio žymenims nustatyti ir palyginti rezultatus, kokie jie buvo prieš vartojant vaistą ir kokie yra dabar. Vėžio progresavimo rodiklis yra sumažėjęs tris kartus – tai yra akivaizdus pagerėjimas“, – pasidžiaugia ji.
Vienai finansinė našta – per sunki
Nors preparato poveikis džiugina, džiaugsmo nekelia finansinė našta. Visą gyvenimą dirbusi pedagoginį darbą, prisidėjusi prie jaunosios kartos ugdymo intelektiniais ištekliais (Lina yra literatūros vadovėlių 5-7 kl. bendraautorė), moteris atvirai sako ligos akivaizdoje pasijutusi palikta viena – nepaisant to, kad išbandyti visi kompensuojami vaistai ir nė vienas jų nėra veiksmingas, tinkamam preparatui kompensavimo gauti nepavyksta.
„Kai viską apgalvoji, yra labai apmaudu. Vaistų kompensavimo tvarka mano akimis yra ydinga. Juk nesi kaltas dėl to, kad nepatenki į sąrašą, bet sergi klastinga liga.
Dirbau mylimą darbą su begaliniu atsidavimu, sąžiningai ir dorai mokėjau mokesčius, o staiga atsidūrus krizinėje situacijoje esu palikta likimo valioje ir pati turiu spręsti šią problemą. Labai liūdna, kad valstybei šiuo atveju žmogaus gyvybė nėra vertybė“, – dėstė Lina.
Ieškodama išeičių, L. Misiuvienė pradėjo bendrauti su „Vėžio gydymo paramos fondu“, kurio tikslas – padėti vėžiu sergantiems žmonėms gauti gyvybiškai būtiną gydymą, kuris Lietuvoje šiuo metu yra nekompensuojamas.
Su fondo pagalba daroma viskas, kas įmanoma, kad būtų gauta lėšų gydymui ir kad kas nors pasikeistų ne tik Linos, bet ir kitų sergančiųjų atveju, nes tokių situacijų – ne viena:
„Mano ligos istorija teįkvėps kiekvieną, susidūrusį su panašia situacija, tikėti, kad prošvaistė visada yra, svarbu neprarasti vilties ir ryžto švęsti išgijimo dovaną.“
Galinčius prisidėti prie Linos gydymo ir suteikti moteriai galimybę gyventi, Vėžio gydymo paramos fondas kviečia paaukoti tiek, kiek galite.
Aukoti Fondui galite žemiau nurodytais rekvizitais:
Gavėjas: „Vėžio gydymo paramos fondas“; Adresas: A. Stulginskio 5-28, Vilnius; Bankas: Luminor; Sąskaitos numeris: LT924010051005803705, Identifikacinis fondo kodas: 304604677, SWIFT kodas: AGBLLT2X; Paskirtis: pagalba Linai Misiuvienei
