Vyro sesuo Greta sako, kad žinia apie brolį ištikusį insultą trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Pasak jos, brolis daug sveikatos problemų neturėjo, tačiau kartais skundėsi aukštu kraujospūdžiu.
„Dėl nieko kito nesiskundė, į daktarus nesikreipė. Tik tėvai žinojo jo asmeninius nusiskundimus“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja Greta.
Manė, kad apsinuodijo maistu
Moteris prisimena, kad dieną prieš nelaimę brolis jautėsi prastai: vėmė, daug miegojo, skundėsi galvos skausmu. Kadangi negalavimai nepraėjo, vyras nusprendė neiti į darbą.
„Pamanė, kad apsinuodijo maistu. Taip ištvėrė vieną dieną, o kitą jautėsi geriau ir išėjo į darbą“, – dalijasi Ado sesuo.
Pasak Gretos, nelaimės dieną brolis dar kurį laiką dirbo. Tačiau pertraukos metu išėjusį parūkyti vyrą bendradarbis rado jau sukniubusį. Adas buvo skubiai nugabentas į ligoninę. Gydytojai padarė visus reikalingus tyrimus ir nuvežė vyrą tiesiai į operacinę.
„Buvo šalinamas trombas, kuris viską spaudė galvoje. Buvo gelbėjama brolio gyvybė. Ačiū Dievui, kad išgelbėjo“, – susijaudinimo neslepia moteris.
Pašalino dalį kaukolės kaulo
Gretos teigimu, liūdniausia tai, kad brolis į ligoninę pateko per vėlai, todėl gydytojai nespėjo pagalbos suteikti per „auksines valandas“.
Taip vadinamos pirmos keturios valandos, kurios, įvykus insultui, yra pačios svarbiausios. Jų metu, pasitelkus šiuolaikinius gydymo metodus, galima ištirpdinti krešulį arba jį pašalinti.
„Dieną prieš, kai jam buvo bloga, trombas jau „keliavo“. Vadinasi, jau buvo prasidėjęs insultas. Kadangi buvo praleistos 4 „auksinės valandos“ smegenys pradėjo stipriai tinti, teko šalinti dalį kaukolės kaulo“, – atvirai dalijasi pašnekovė.
Savaitę laiko vyras gulėjo reanimacijoje ir buvo prijungtas prie gyvybės palaikymo aparatų. Kadangi Ado būklė negerėjo, jam prireikė dar vienos operacijos.
„Būklė po operacijos buvo prasta, bet stabili. Nekrito temperatūra, tino smegenys. Todėl laukė dar viena operacija – galvos kaulo fragmento išėmimas“, – pasakoja Ado sesuo.
Šeima prašo pagalbos
Greta neslepia, kad šeimai vis dar sunku atsigauti po įvykusios nelaimės, o Ado sveikata vis dar yra silpna.
„Emocijų daug, suvokimas prastas, visiškas dešinės pusės paralyžius. Nemoka kalbėti, rašyti“, – dalijasi moteris.
Pasak jos, vertinant dabartinę Ado būklę, vyro gyvenimas niekuomet nebebus toks kaip anksčiau. Tačiau Greta ir visa jos šeima nepraranda vilties, kad, pritaikius reikalingą gydymą, galima padėti Adui vėl atsistoti ant kojų.
„Į gyvenimą 100 proc. grįžti nebepavyks, bet įmanoma labai daug: gali grįžti kalba, rašymas, vaikščiojimas. Viskas yra laiko klausimas, taip pat reabilitacija ir gydymas“, – sako pašnekovė.
Šiuo metu Adui taikoma kineziterapeuto pagalba, mankšta, fiziniai ir smegenų lavinimo pratimai. Vyro dar laukia galvos kaulo atstatymo operacija ir daug ilgų reabilitacijos mėnesių. Todėl šeima kreipiasi į visuomenę ir prašo visų, kurie turi galimybę, prisidėti prie Ado kelionės stipresnės sveikatos link.
„Daugiausiai finansų reikės kaukolės operacijai, taip pat reabilitacijai slaugos namuose. Labai prašau jūsų visų pagalbos. Prisidėkit, kas kiek galite“, – prašo Ado sesuo.
Visi norintys prisidėti prie Ado gydymo tą galite padaryti žemiau nurodytu būdu:
Banko sąskaita „Parama Aduliui“: LT287300010172585735
Gavėjas: Greta Stepačiovienė
Paskirtis: auka arba „Parama Aduliui“
Primename, kad naujienų portalas tv3.lt yra rašęs, kaip atpažinti insultą ir į kokius simptomus nereikėtų numoti ranka. Insultas yra ūminė liga, pažeidžianti galvos smegenis. Vyrauja du ligos tipai – išeminis ir hemoraginis insultas.
Išeminio insulto metu užsikemša kuri nors galvos smegenis maitinanti kraujagyslė, o hemoraginio – dėl kraujagyslės plyšimo kraujas išsilieja į galvos smegenis ar jų dangalus.
Pirmieji insulto požymiai
Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų profesorius, gydytojas neurologas Dalius Jatužis atskleidžia, kad dažniau žmonės patiria išeminį insultą. Jis sudaro apie 87 proc. visų insulto atvejų.
Anot gydytojo, išeminio insulto neretai galima išvengti įsidėmėjus vos kelis jį pranašaujančius simptomus. Dažniausiai jie būna trumpalaikiai ir praeina savaime po valandos ar greičiau.
„Žmogui gali nusilpti vienos pusės galūnės arba pusė veido. Iš rankos krenta puodelis, tušinukas, nepavyksta išlaikyti pakeltos rankos, jaučiamas vienos kojos silpnumas. Kiti ūminės išemijos požymiai – vienos kūno pusės aptirpimas, nejautra arba „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūtis vienoje kūno pusėje ar galūnėje.
Taip pat ūmus regos sutrikimas viena akimi ar kurios nors regos lauko pusės iškritimas, staigus, be priežasties atsiradęs pusiausvyros, koordinacijos ar eisenos sutrikimas. Pasitaiko ir kalbos sutrikimų.
Tuomet žmogus nebegali normaliai kalbėti, žodžiais išreikšti savo minčių arba nesupranta kitų žmonių klausimų, paliepimų, nors nėra praradęs sąmonės. Šie minėti trumpalaikiai simptomai vadinami praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais“, – pasakoja gydytojas.
Nenumokite ranka į šiuos simptomus
Specialisto teigimu, į minėtus požymius svarbu reaguoti žaibiškai, net jeigu pasireiškę simptomai atrodo nepavojingi ir praeina savaime.
„Pajutus bet kuriuos iš čia išvardytų požymių, reikia įvertinti neurologinę būklę ir atlikti diagnostinius tyrimus. Net jeigu simptomai praeina savaime, per kelias minutes ar valandą.
Tada ieškome sutrikimo priežasties ir neretai išaiškiname sunkias kraujagyslių ligas, širdies ritmo sutrikimus ar kitas priežastis, kurios artimoje ateityje gali sukelti insultą“, – pasakoja jis.
Svarbi kiekviena minutė
D. Jatužis pabrėžia, kad pajutus rankos nutirpimą ar nusilpimą, žmonės dažnai neatkreipia dėmesio ir galvoja, kad tai nepavojinga.
Tačiau gydytojo patirtis rodo, kad dažnai tai būna pirmieji insulto ar praeinančio smegenų išemijos priepuolio požymiai. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.
„Jokiu būdu nereikia to atidėti, „kai bus laiko“. Esant šiems praeinantiems simptomams, gydytojai norėtų pacientą pamatyti per tris paras ar dar greičiau.
Jeigu kuris nors iš insulto požymių – nusilpo ranka, perkreipė veidą, sutriko kalba – nepraeina per keliolika minučių, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Medikai, patvirtinę šiuos minėtus simptomus, aktyvuoja vadinamą „žalią koridorių“ kuo greitesniam ligonio pristatymui į artimiausią insulto centrą“, – pasakoja gydytojas.
Negailestingos insulto pasekmės
Anot gydytojo, pagrindinis modernių kraujotaką atstatančių metodų uždavinys yra sumažinti smegenų pažeidimą ir padėti išvengti neįgalumo. Tuomet žmogus turi geresnes galimybes atsistatyti, pasveikti ir grįžti į normalų gyvenimo ritmą.
„Nemažai daliai žmonių po insulto lieka tam tikrų neurologinių simptomų. Tačiau laiku atstačius kraujotaką, jie yra kur kas lengvesni, negu būtų buvę, jei nebūtų taikytas gydymas“, – pabrėžia gydytojas.
D. Jatužio teigimu, dažniausiai išliekančios insulto pasekmės yra galūnių nusilpimas vienoje kūno pusėje ir kalbos problemos:
„Po insulto gali nepilnai atsistatyti ir likti silpnesnė viena kūno pusė ir galūnės. Nepilnai atsistačius kalbai, tenka lavinti ją specialių metodų pagalba, bendradarbiaujant su logopedu. Kai kuriems žmonėms išlieka sunkiai koreguojami pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai“, – sako jis.
D. Jatužis atkreipia dėmesį, kad patyrusiam insultą žmogui gali pasireikšti ir poinsultinė depresija ar poinsultinis pažinimo funkcijų sutrikimas:
„Pažinimo sutrikimo požymiai atsiranda praėjus tam tikram laikotarpiui po insulto. Žmogus pajaučia, kad jo atmintis ir orientacija suprastėjo, sunkiau sekasi sukoncentruoti dėmesį“.
Gydytojo teigimu, dėl insulto žmogus gali ne tik likti paralyžiuotas. Tai gali tapti ir mirties priežastimi: „Didesniu mirštamumu pasižymi hemoraginis insultas, kuris dažniausiai būna ir sunkesnis“, – sako jis.
