O mano patirtis su apendicitu buvo žiauri,prisimenu kaip košmarą.Iš pradžių atrodė apsunkęs skrandis,vėliau pradėjo skaudėti vidurius,kartą viduriavau,kartą vėmiau,skausmas buvo stiprokas,vaistai negelbėjo,nuvykus į priėmimą,buvo sulašinta lašinė nuo skausmo ir paleista namo,šiek tiek palengvėjo bet naktį užkilo temperatūra vėl skaudėjo..
Ryte skambibau šeimos gydytojai,telefonu apklausus paskyrė antibiotikus,taip prasikankinau dar parą,dar kitą dieną vėl skambinau gydytojai,liepė atvykti i polikliniką,padarius tyrimus apklausus ir apspaudinėjus pradėjo įtarti apendicitą,nusiuntė i ligoninę,ten net du kartus echoskopavo,padarė kompiuterinę,kol galų gale nustatė apendicitą,visi tie tyrimai užtruko gerą pusdienį,sliūkinau iš kabineto į kabinetą užsiėmus už pilvo susirietus nuo skausmo,kankinama skausmo ir alinama temperatūros.kol pagaliau išoperavo.Pasirodo buvo trūkęs ir jau pradėjęs pūliuoti apendicitas,buvau per plauką nuo mirties,po to savaitę praleidau ligoninėj,nes buvo paskirti antibiotikai į veną.

Tai pabandyk tu, žmogau, suprast blyn kas per liga - Kirmelinė atauga!!! Iš didelio rašto... Nereik, matomai, svetimų žodžių bent jau medicinoj, o tai kol nežinantys išsiaiškins kas per liga, gali ir dangų nukeliaut...

Pyzdiec daktarai šiais laikais, pusę paros nesuprato, kad tai apendicitas. Man tarybiniais laikais dar greitosios felčerė iš karto pasakė, kad apendicitas.