„Man buvo nustatytas krūties vėžys. Pagal didumą 4 stadija, pagal agresyvumą – 3. Naviką krūtinėje užčiuopiau pati atostogų metu Lietuvoje.
Buvome prie jūros ir man persirenginėjant maudymosi kostiumėlį atsitiktinai perbraukiau per krūtinę ir pajaučiau guzelį, tačiau pakalbėjusi su savo antrąja puse ir parodžiusi, ką radau, nuraminau save, kad tai tik cista ar kažkokia riebalų sankaupa ir stengiausi apie tai negalvoti, nekankinti savęs, kol neparodžiau to ir apie tai nepasikalbėjau su specialistu“, – prisimena Vesta.
Jokių simptomų nejautė
Užčiuopusi guzelį moteris pradėjo naršyti internete simptomus ir apsidžiaugė, kad nė vieno iš minėtų simptomų ji neturėjo: jokio skausmo krūtinėje, jokio šlapiavimo ar kraujavimo iš krūties, nuovargio jausmo ar odos pakitimų nebuvo.
Grįžusi po atostogų ji iš karto užsiregistravo vizitui pas savo ginekologę. Po trijų savaičių apsilankiusi pas ginekologę, ji sulaukė neraminančio atsakymo: „Nenoriu jūsų gąsdinti, bet echoskopijos metu rastas navikas neatrodo gražiai. Būtų gerai kuo greičiau atlikti biopsiją.“
„Kitą dieną būdama darbe sulaukiau gydytojos skambučio su žinia, kad turiu kuo greičiau vykti į Krūties centrą ir ten man bus atlikta biopsija. Dalinai paaiškinusi viršininkui, kas nutiko, su ašaromis akyse iš jaudulio ir nerimo susirinkau daiktus ir išvykau...
Šiam tyrimui atlikti, kaip ir visiems kitiems, mane lydėjo mano nuostabus gyvenimo partneris Lukas. Be jo nebūčiau nė pusės tiek įveikusi“, – su meile apie partnerį kalba Vesta.
Po tos dienos, kai buvo paimta biopsija, moteris savaitę laukė tyrimų rezultatų. Pasak Vestos, tai buvo viena iš lėčiausiai prabėgusių savaičių. Po to nuvykusi pas gydytoją į Krūties centrą ji išgirdo gyvenimą aukštyn kojomis apvertusią žinią: „Labai apgailestauju, bet turiu jums negerą žinią. Jums krūties vėžys.“
Gydytoja iš karto pradėjo raminti, sakė, kad medicina yra pažengusi ir kad tokia jauna moteris įveiks sunkumus, tačiau Vesta tą akimirką šiais žodžiais neabejojo, tačiau ją užplūdo įvairūs jausmai ir klausimai: o kas dabar? O kaip dabar bus? Reikės chemoterapijų, neteksiu savo puoselėtų plaukų... O jei neatlaikysiu? O kaip apie tai pranešti mylimiems žmonėms ? Už ką man taip?
„Galiu pasakyti, kad tuo metu išjausti visus tuos klausimus ir emocijas turi visi ir tai yra normalu, kai susiduri su mirtina liga ir tenka jai pažvelgti į akis. Ačiū Dievui, tuo metu ir vėl su manimi buvo Lukas. Jis išklausė gydytojos, o man leido tai išgyventi taip, kaip man tuo metu reikėjo: su milijonu klausimų ir ašaromis“, – prisimena pašnekovė.
Sunkiausia buvo pranešti tėčiui
Paklausta apie tai, kaip šią žinią pranešė artimiesiems, Vesta atsako, kad sunkiausia buvo pranešti tėčiui: „Esu vienturtė ir dėl tam tikrų aplinkybių neturiu kontakto su mama, todėl tėtis mano gyvenime turi didžiausią man svarbą ir jam pranešti, kad jo vienintelis vaikas turi mirtiną ligą, buvo didžiausias mano iššūkis šiame kelyje. Ilgai galvojau, kaip tai padaryti, bet pirmiausia daviau laiko sau nurimti, suvokti ir priimti...
Papasakojusi apie ligą savo pusbroliui su žmona, paklausiau jų patarimų ir iš karto po pokalbio su jais paskambinau tėčiui. Kadangi gyvenu toli nuo jo ir galimybės grįžti neturėjau dėl didelio srauto tyrimų ir vizitų pas gydytojus, kitos išeities apart skambučio neturėjau.
Paskambinusi jam ir atslūgus visam nerimui bepasakodama, kas nutiko, pravirkau. Paaiškinau jam, kad labai bijojau jam pranešti, todėl verkiu, bet kad susitaikiau su liga ir kad turiu labai didelį visų palaikymą, kad ši liga man nebaisi.
Tėtis, žinoma, kaip mano didvyris, neparodė savo jaudulio ir išgąsčio ir iš karto mane taip pat ramino, kad turi ne vieną pavyzdį vyresnių už mane žmonių, kurie atlaikė gydymus ir viskas toliau yra gerai.
Svarbiausia, kad visi mano mylimi žmonės sureagavo į visa tai taip tinkamai ir atvirai, kad manyje išaugo tokia energija ligai įveikti, kad nemoku apibūdinti žodžiais. Ačiū jiems visiems“, – dėkoja moteris.
Po ligos diagnozės Vestai buvo atlikta dar daugybė tyrimų, o vėliau prasidėjo gydymas, paskirta 12 chemoterapijų. Pasak moters, pradžioje ji jautėsi keistai dėl didelių dozių vaistų, tačiau nebuvo taip blogai, kaip tikėjosi.
„Gydymo pradžioje buvau tokia energinga, kad draugo tėtis net klausė, ką man ten leidžia ir kad jis norėtų tokios energijos, bet, žinoma, su laiku vaistų poveikis pasireiškė ir buvo daug ir visko.
Buvo laikas, kai ne dieną ir ne dvi išgulėdavau lovoje nuo ryto iki vakaro, bet savęs dėl to negraužiau ir leidau sau taip jaustis. Juk jei būčiau buvusi sveika, taip nebūtų.
Buvo daug visokių šalutinių poveikių nuo vaistų, bet visada sakiau sau, kad tai laikina ir kad visada gali būti ir blogiau. Aišku, sunku buvo nekreipti dėmesio į nuolatos slenkančius plaukus ar ištisai suskilinėjusius ir kraujuojančius lūpų kampučius.
Nesibaigiantis rankų ir kojų nagų pūliavimas ir kraujavimas, skausmas raumenyse ir daugelis kitokių simptomų, bet, pasikartosiu dar kartą – viskas priklauso nuo požiūrio į visa tai, ar priimsi tai kaip kančią, ar kaip ligos eigą“, – pasakoja moteris.
Ligos priežastys
Nors Vestos kelias ir nebuvo lengvas, tačiau šiame kelyje ji turėjo ir daugybę pozityvių dalykų. Pavyzdžiui, po 11 chemoterapijos ji sužinojo, kad navikas visiškai išnyko ir chemoterapijos tęsti nebereikės.
Po chemoterapijų ji turėjo 2 operacijas pašalinimui audinių, kur buvo navikas. Tai buvo atlikta tam, kad sumažintų tikimybę naviko atsinaujinimui. Buvo išsaugota krūtis ir tai buvo dar vienas geras nutikimas Vestos gijimo kelyje.
„Šiuo metų mano kelionė dar nesibaigė. Dar laukia daugybė patikrų, vaistų vartojimo ir šalutinių poveikių nuo jų, nes dabar būsiu 5 metus remisijoje ir turėsiu vartoti vaistus, kad sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę. Bet nieko nėra neįveikiamo, visada viskam yra išeitis“, – pozityviai nusiteikusi kalba pašnekovė.
Vesta teigia, kad niekas niekada negali tiksliai pasakyti, kodėl tokios ligos užklumpa vienus žmones, o kitų ne. Ji galiu pasakyti tik vieną: tyrimų rezultatai parodė, jog Vestos liga yra ne genetinė, o hormoninė.
Tai reiškia, kad jos liga progresavo nuo hormonų. Nors gydytojai ir neigia, tačiau ji turi įtarimą, jog ligos priežastis buvo kontraceptinės tabletės, skirtos endometriozei gydyti.
„Bet tikroji priežastis manau niekada nebus aiški, nes nėra tokio tyrimo kuris parodytų, ką savo gyvenime darei ne taip, kad sulaukei tokios diagnozės. Vienintelis dalykas, kurį dabar tikrai žinau, tai daugiau jokių kontraceptinių tablečių, kuo mažiau streso ir daug daugiau meilės sau. Manau meilė sau yra pagrindinis „pamatas“ kiekvienoje sveikatoje.“
Palinkėjimas
Vesta nori palinkėti kiekvienam, išgirdusiam šią diagnozę, leisti sau išjausti ir išgyventi tai, ką jaučiate. Moteris pataria nevaržyti savęs ir savo jausmų, duoti laiko sau priimti, pajausti ir viską suprasti.
„Antra, niekada negalvokit apie kitus. Šioje situacijoje pirmiausias ir svarbiausias esate jūs pats. Nesvarbu, kas ką pagalvos ar kas ką pasakys. Jie nepajaus to, ką jūs jaučiate ir neišgyvens to už jus. Žmonės linkę teisti ir dažnai nejaučia ribų savo poelgiuose ar žodžiuose, bet jūs vienintelis galite nuspręsti kas, kaip ir kodėl.
Trečia, niekada neslėpkite to nuo savo artimų žmonių. Juk jie yra didžiausias mūsų gyvenimo variklis visame kame. Ir tik jų meilė, šiluma ir pagalba gali padėti įveikti visus sunkumus ir nelygumus jūsų kelyje.
Manau, kad jų meilė yra jums įrodymas, kad jie verti žinoti, su kokiu gyvenimo iššūkiu jums teko susidurti. O jeigu bijote jiems apie tai pasakyti, susimąstykite ar tai tikrai tie žmonės, kurie iš tikrųjų turėtų būti šalia jūsų“, – pataria moteris.
Ji taip pat nori palinkėti visų sergančiųjų artimiesiems supratimo, stiprybės ir atjautos: „Ne kiekvienas turi galimybę patirti tai, ką patyrėme ar patiriame mes. Todėl niekada iki galo nesuprasite, ką iš tikrųjų jaučia ir išgyvena tokie žmonės, net ir iš didžiausio noro. Tačiau jūsų buvimas šalia, palaikymas ir pagalba atlieka didelį darbą sergančiųjų ligos atlaikymo procese.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Mano tikslas buvo palaikyti žmones kurie taip pat su tuo susidūrė ir tikiuosi man pavyko! Be to aš visada atvira pokalbiams ir klausimams iš tų žmonių, kuriems to reikia... drįskit ir parašykit man ! Pasilabėjus su tokiu pat žmogum visada palengvėja!
Mane rasti galit Facebook
