Nors mylime savo vaikus, bet jų auklėjimas tikrai gali įvaryti galvos skausmą. Blogą elgesį „nurašome“ kaip charakterio savybę, o kai tenka ragais ir nagais susiremti su savo atža ir pykstame, ir patiems gaila… Tad kaip viso to išvengti? Egzistuoja keletas pagrindinių klaidų, kurias, auklėdami vaikus, daro tėvai, taip kenkdami ir vaikams, ir sau!
Ribos visgi turi būti
Mokslininkų teigimu, vaikai jaučiasi saugiau, kai aiškiai žino ribas. Geriau, be abejonės, jaučiasi ir tėvai. Nustatykite ribas (taisykles), kurios būtų nenuginčyjamos. Aiškiai apibrėžus elgesio normas vaikui lengviau priimti teisingus sprendimus, tėvai taip formuoja savo autoritetą.
Ribos turi būti nekintančios iš baimės
Neretai, vaikai tikrina tėvų autoritetą ir esamų ribų galimybes. Nenorėdamas paklusti jis gali verkti, rėkti, tačiau turite būti stiprūs ir paaiškinti, kam yra skirtos taisyklės, kodėl reikia elgtis vienaip ar kitaip. Jokiu būdu nenusileiskite! Net jei bijote, kad vaikas nesiliaus, kad konfliktas tęsis visą naktį, kai kitą dieną reikia anksti vesti atžalą į darželį, net jei bijote, kad dėl vaiko kaprizų jis gali patikrti kitų nepatogumų, nepasiduokite, kalbėkitės.
Ribos turi būti nekintančios „pagal nuotaiką“
Tikriausiai viena didžiausių tėvų klaidų – ribų ir sąlygų keitimas dėl aplinkybių. Taip neturėtų būti, nes vaikams taip sunkiau suprasti, kas yra blogai ar gerai, o situacijos beveik visada baigiasi ašaromis. Įsivaizduokite situaciją, niekada neleidžiate vaikui žaisti kamuoliu namuose, tačiau atvykus giminaičiams padarote išimtį.
Patys juokiatės, fotografuojate, kartu žaidžiate su vaiku kamuoliu. Vaikas supranta, jog nuo šiol tai yra norma. Tačiau, kai netyčia paspyrus kamuolį šis sudaužo vazdą, visa šeima, o ypač jūs liekate nepatenkinti, iš karto uždraudžiate žaisti kamuoliu, demonstruojate savo nepasitenkinimą ar net barate vaiką: „Sakiau nemesti kamuolio į stalo pusę? Pasižiūrėk, kas nutiko, sudužo vaza. Daugiau niekada nebežaisk kamuoliu namuose, juk matai, ką padarei?“.
Ta pati situacija nutinka, kai vaiko nepaklusnumą (pavyzdžiui, nenorą išgerti vaistų) iš pradžių priimate kaip anekdotą – žaidžiate gauditynių, juokiatės, tačiau, kai jums baigiasi kantrybė – supykstate ar net grąsinate diržu. Jūsų vaikas nebesupranta, kaip tinkamai elgtis ir kenčiate abu.
Patys nesilaikote namų taisyklių
Neauklėkite vaikų, jie vis tiek bus panašūs į jus. Visų pirma, auklėkitės patys! Visapusiškas elgesio pavyzdys yra tėvai ir jų tarpusavio santykiai. Jei jūsų vyras vaiko akivaizdoje konflikto metu pavadina jus kvaila višta, tikėtina, jog panašią frazę greitai išgirsite ir iš savo vaiko jūsų adresu.
Jei nuolat pykstate ant vaiko, kad šis geria sultis iš visos pakuotės, neįsipykęs į stiklinę, visų pirma, patys rodykite tinkamą pavyzdį. Dažnai vaikai nusprendžia, kas yra „gerai“, o kas – „blogai“ žiūrėdami į tėvus. Sakote vaikui, kad negerai žaisti ilgai su jūsų mobiliuoju telefonu, tačiau patys visą vakarą kiurksote prie kompiuterio? Neleidžiate vaikui eiti į kambarį su batais, tačiau, kai norite greitai pasiimti kažkokį daiktą, patys žygiuojate per namus su batais? Pykstate, kad vaikas atsikalbinėja, tačiau su antraja puse nuolat pešatės dėl smulkmenų tarsi šuo su kate?
O galiausiai tenka išgirsti frazę: „O tėvelis (mamytė), tai taip darė, kodėl aš negaliu?“ Jei į savo vaiką žiūrite kaip į veidrodį, tačiau manote, kad jūsų vaikų elgesys – ne koks, tikriausiai vertėtų pradėti keistis patiems!
