S. Milinytės atviras dalijimasis apie kovą su liga, pasakojimas apie einant šiuo keliu kylančius išgyvenimus ne vieną paskatino dar kartą prisiminti – sveikata yra brangiausias turtas ir negalima ignoruoti jo siunčiamų signalų.
Simonai Milinytei vėžį išdavė 1 simptomas
Pradėjusi dalintis savo istorija, atlikėja ir aktorė pabrėžė to svarbą – ji teigė besidalinanti savo istorija ne tik dėl to, kad galėtų visiems papasakoti savo patirtis, bet ir paragintų kitus nenumoti ranka į pasireiškiančius nerimą keliančius simptomus.
„Šia sunkia kelione nusprendžiau dalintis su Jumis, nes teks daug kelio nueiti norint susigrąžinti sveikatą, ilgai teks gulėti po šios sunkios žarnyno šalinimo operacijos, todėl tikiuosi, kad mano situacija pakeis daugelio mąstymą, nes nuolat gaudavau replikų „Gi džiaukis! Gali valgyti kiek nori ir nestorėji!“... Lyg visi žinotų geriausiai...
Ne, mielieji. Ačiū Dievui, aš nesidžiaugiau, o „stūmiausi“ pas gydytojus aiškintis, kodėl neauga svoris, kodėl nuolat skauda žarnyno zoną ir t. t.“, – anksčiau skelbė S. Milinytė.
Be to, anksčiau naujienų portalui tv3.lt S. Milinytė prabilo ir apie pasireiškusius simptomus, signalizavusius ligą. Kaip ji teigė anksčiau, problemas jai išdavė skausmai valgio metu:
„Bet visada galvojau, kad duos kažkokių vaistų, gal koks blokas susidaręs žarnyne ir tiek. Bet kad kažką teks išimti visam gyvenimui, kad bus produktų, kurių nebegalėsiu valgyti, niekada nepagalvojau.
Kaip staigiai gali pasikeisti gyvenimas... Tam ir įamžinsiu savo kelionę, kad skleisčiau žinią. Nes tokie paprasti dalykai, kaip skausmas pavalgius, privertė ieškoti priežasčių.“
Žarnyno vėžio simptomai
Žarnyno vėžys – paslaptinga ir klastinga liga, dažnai nepasireiškianti jokiais simptomais arba pranešanti apie save nespecifiniais požymiais, kurie gali signalizuoti ir daugybę kitų sveikatos sutrikimų.
Ką svarbu žinoti apie žarnyno vėžį, kokiais simptomais jis gali pasireikšti ir į ką jokiu būdu negalima numoti ranka, anksčiau kalbėdamas apie šio vėžio specifiką naujienų portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio vėžio centro gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas. Pabrėžiame, kad gydytojas kalbėjo apie bendras tendencijas, o ne konkretų atvejį.
Kaip tąkart aiškino A. Dulskas, žarnynas yra organizmo vamzdis, kuriuo keliauja suvirškinto maisto liekanos, išmatos, tad nenuostabu, kad ligos, susijusios su šio organo veikla, yra vienos dažniausių medicinoje. Kaip kalbėjo chirurgas, kasmet vien Lietuvoje nustatoma apie 600 naujų ligos atvejų.
Pasiteiravus, kokios yra pagrindinės žarnyno vėžio priežastys ir rizikos faktoriai, dr. A. Dulskas teigė, kad vienos priežasties, deja, nėra:
„Panaikinę vieną priežastį negalime sakyti, kad pacientas daugiau niekuomet nesusirgs storosios žarnos vėžiu. Rizikos veiksniai yra bendri. Galbūt vienintelis termiškai apdorotos raudonos mėsos dažnas vartojimas yra vienas labiausiai įrodytų veiksnių, tačiau čia prisideda ir kiti rizikos faktoriai: nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, greito maisto vartojimas, genetika.“
Gydytojas aiškino, kad 5-10 proc. ligos atvejų yra susiję su paveldimumu, tačiau vis tik didžiulę įtaką daro vedami gyvensenos principai.
„Atpažinti ligos ankstyvose jos stadijose, deja, tačiau nepavyksta. Yra daug klinikinių tyrimų, kuriais bandome nustatyti kraujo molekulinius, RNR arba DNR pokyčius, tačiau ankstyvos stadijos neturi jokių simptomų ir ligą galima aptikti laiku tik dalyvaujant patikros programoje, kuri yra nemokama pacientams nuo 50 iki 74 metų“, – sakė dr. A. Dulskas.
Nors žarnyno vėžys ankstyvoje ligos stadijoje apie save ir nepraneša specifiniais simptomais, tačiau sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus reikėtų nedelsiant, jeigu 2-4 savaites užsitęsia ar pasirodo šie simptomai:
- tuštinimosi įpročių pasikeitimai;
- pakitusi išmatų forma, spalva;
- pakraujavimas iš išeinamosios angos;
- pilvo pūtimas;
- nepaaiškinama mažakraujystė.
Pasireiškus nerimą keliantiems simptomams ragina pasidaryti testą
Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa yra nemokama 50–74 metų asmenims, tačiau pasitikrinti jaunesniems pacientams gydytojas rekomendavo tais atvejais, jeigu šeimoje yra buvę šios ligos atvejų. Esant tokiai situacijai, pasitikrinti rekomenduojama ir dešimtmečiu anksčiau.
„Jei asmuo patiria tam tikrus žarnyno veiklos sutrikimus, visuomet rekomenduoju pasidaryti neskausmingą, pigų slapto kraujo išmatose testą. Šis testas panašus į nėštumo, COVID-19 testus, yra labai paprastas ir kainuoja iki šešių eurų. Jį galima pasidaryti ir patiems namuose. Jeigu jo atsakymas teigiamas – patariama atvykti pas specialistą kolonoskopijai“, – rekomendavo pašnekovas.
Kaip tąkart teigė dr. A. Dulskas, šio testo jautrumas leidžia ganėtinai patikimai pasitikrinti, ar esame sveiki – testas nustato, ar žmogaus išmatose yra plika akimi nematomo kraujo:
„Dažniausiai toks teigiamas testas bent apie 50 proc. atvejų aptinka ikivėžinės būklės pakitimus žarnyne, polipus ir tik 5-6 proc. teigiamo testo atvejų pasiteisina kaip vėžys. Testo nereikia bijoti, kadangi net ir sulaukus teigiamo atsakymo tai toli gražu nėra lygu vėžiui ar mirties nuosprendžiui.“
Kaip pasakojo gydytojas chirurgas, ligos gydymas priklauso nuo to, kokia yra paciento būklė, ligos stadija. Pavyzdžiui, gaubtinės žarnos, didžiojo storojo žarnyno dalies onkologiją aptinkama ankstyvoje stadijoje, nedidelis navikas gali būti pašalinamas endoskopiškai. I-II stadijos ligos atveju, atliekama operacija, kurios metu pašalinama dalis storosios žarnos su naviku.
„Jeigu tai yra IV stadija – gydymas yra kompleksinis ir jį, kaip ir bet kurios kitos stadijos ligos gydymą, sprendžia visa medikų komisija, kurioje dalyvauja: chemoterapeutai, radioterapeutai, patologai, gastroenterologai. Na, o jei kalbėsime apie tiesiosios žarnos vėžį, tokiu atveju gydymas bus labai įvairus, parenkamas, kaip ir daugeliu atvejų, pagal paciento individualią būklę“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt aiškino dr. A. Dulskas.
Taigi, norintiems sumažinti šios ligos riziką imantis to, kas priklauso nuo mūsų pačių, dr. A. Dulskas rekomendavo ne tik dalyvauti prevencinėje programoje, bet ir laikytis sveikos gyvensenos principų. Gydytojo teigimu, svarbiausia yra būti fiziškai aktyviems, valgyti daug daržovių, gerti daug vandens.
„Taip pat yra svarbu taisyklingai tuštintis – tai atlikti reikėtų bent kartą per dieną. Venkite riebaus maisto, termiškai apdorotos raudonos mėsos. Vasaros metu nesilepinkite per daug šašlykais ar ant grilio kepta mėsa, venkite rūkymo, alkoholio vartojimo, žinokite, ar jauname amžiuje niekas iš jūsų giminaičių nesirgo šia liga“, – tąkart, kalbėdamas apie žarnyno vėžį, patarimais dalijosi gydytojas chirurgas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
