Keletą metų merginą kankino sezoniniai paslogavimai. Žiemą ir rudenį ji visada vaikščiodavo su užgulusia ar varvančia nosimi. Kiekvieną rudenį gydydavosi, imdavo nedarbingumą, o jei sloga užsitęsdavo, iš karto prasidėdavo sinusitas.
Justina manydavo, kad slogą dažnai pasigaudavo tuo metu dirbdama darželyje, tačiau vieną dieną jai reikėjo pasidaryti koronaviruso testą ir slaugytoja jai pasakė, kad negali įkišti vienkartinio sterilaus tampono į nosį – turbūt kreiva pertvara.
Tuomet mergina susimąstė ir užsirašė pas LOR gydytoją, kuris nustatė nosies pertvaros iškrypimą ir pasiūlė darytis operaciją bei suteikė siuntimą. Kaip pati Justina juokauja, siuntimą davė taip paprastai, lyg kas trečias turėtų tokią problemą.
Prireikė operacijos
Į planinę operaciją mergina atvyko po metų. Dar ilgą laiką ji svarstė: ar tikrai jai to reikia? Tačiau kai jai paskambino iš klinikos priminti dėl artėjančios operacijos ir pasiteirauti, ar mergina atvyks, Justina tą pačią akimirką apsisprendė, kad vis tik surizikuos.
„Taigi, kovo 7 dieną, Santariškių klinikose, anksti ryte tvarkiausi hospitalizacijos reikalus. Atvykau nevalgiusi ir negėrusi, nes taip liepė. Operaciją prasidėjo 12 valandą, tačiau jau tada buvau labai išalkusi.
Personalas buvo labai malonus, viskuo rūpinosi, kad tik jaustumeisi saugi ir nebijotum. Tai mane nuramino. Jie man paaiškino, kaip viskas vyks ir liepė laukti. Kai mane paguldė – pradėjo drebėti kojos.
Pati iš savęs juokiausi, kad taip dreba mano kūnas. Bandžiau nusiraminti, tačiau norėjau, kad kuo greičiau suleistų narkozę, nes maniau, jog išprotėsiu iš baimės. Slaugytoja man pasakojo viską, kas vyksta aplinkui, uždėjo deguonies kaukę ir nuramino, jog čia visi tokie bijantys ir drebantys.
Tačiau tai greitai praeina. Tada ji man pasakė, kad užsimerkčiau ir kad svaigimo jausmas gali būti nemalonus. Paskutiniai gydytojos žodžiai, kuriuos girdėjau, buvo: „Oi, kaip plaka širdutė. Leidžiam vaistus ir nieko nelaukiam.“
Toliau girdėjau tik muziką, kuri grojo operacinėje. Tada atsimenu tik nurodymus, po kurio laiko kvėpuoti pro burną, priminė, kad negaliu liesti nosies. Operacija atlikta! Jokio skausmo, jokių pojūčių ar suvokimo, kas įvyko. Tik noras miegoti ir valgyti“, – pasakoja mergina.
Vėliau Justiną nugabeno į palatą ir pranešė, kad operacija įvyko sėkmingai. Praėjus valandai po operacijos buvo galima atsigerti. Merginą pradėjo pykinti, temti akyse, išmušė šaltis. Tai buvo hipoglikemijos požymiai, kai cukraus kiekis kraujyje yra nukritęs, nes nevalgiusi Justina buvo jau beveik parą.
Narkozė Justiną veikė dar keletą dienų bei dvi dienas ji turėjo vaikščioti su tamponais nosyje. Tai nebuvo skausminga, tačiau mergina jautė didelį diskomfortą, nes nuolatos čiaudėjo ir negalėjo kvėpuoti pro nosį.
Pagerėjo gyvenimo kokybė
Justina įsitikinusi, kad prieš operaciją bijojo tikrai labiau nei reikėjo. „Jei tikrai kažkam reikia galiu pasakyti, kad bus nemalonu, bet bus to verta kai sugis. Skausmo jokio, tik diskomfortas. Dabar aš negaliu įsivaizduoti, kad tikrai tiek oro galima buvo įkvėpti ar tiksliau sveiki žmonės tiek daug įkvepia jo“, – šypteli.
Gijimo procesas kiekvienam yra individualus. Bendros rekomendacijos buvo tokios, kad dvi savaites negalima užsiimti fizine veikla, sportuoti galima tik po 3 savaičių, saunos ir pirtys po 4 savaičių, o 5 dienas po operacijos, kai jau paleidžia namo, negalima pūsti nosies.
„Tačiau, man nosis gerai jautėsi po 10 dienų, Aš po 14 dienų jau lengvai dariau masažus, po 18 dienų jau sportavau, o po 22 dienų ėjau į pirtis. Tragiška ir buvo pirma savaitė, sunku 5 dienas po operacijos galvoti, judėti, morališkai sunku dėl kvėpavimo.
Ką čia, kaip sveikatingumo specialistė, noriu pastebėti, kad – žinoma, jog jei žmogus nevaikšto kiekvieną savaitgalį į pirtis, tai gal jam geriau ir 6 savaites nesilankyti pirtyse po operacijos, arba jei žmogus retai sportuoja arba nesportuoja visai ir kūnas nėra įpratęs prie fizinio krūvio, tai gal jam ir negalima 3–4 savaites fizinės veiklos.
Gijimo procesas labai individualus. Dar žinoma teorija, kad pas fiziškai aktyvius žmones gijimo procesai ir atsistatymas visada būna greitesnis, nes kūnas pratęs prie fizinio streso, turi atsparumą ir gebėjimą greičiau regeneruotis ir atsistatyti“, – tikina Justina.
Po 4 savaičių, kai pirmą kartą prasibėgo, Justina suprato, kad viskas labai pasikeitė, nes atrodo kad jau bėgimo rezultatas, širdies ištvermė (galimai dėl tolygaus kvėpavimo) geresnė, nei iki operacijos.
„Dar turėtų pagerėti miego kokybė, ko labai laukiu. Bet iš esmės labai pagerėjo pats kvėpavimas. Niekas nesikemša, nevarva ir jokio kitokio kvėpavimo diskomforto“, – priduria mergina.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
