Sunki liga tuo metu dar 22-ejų Ritą užklupo visiškai netikėtai. Nors jos gyvenime buvo nemažai asmeninių išgyvenimų ir problemų, šis laikotarpis buvo įdomus – ji baiginėjo studijas Klaipėdoje ir mėgavosi studentišku gyvenimu. Vis dėlto, niekas iš artimųjų rato negalėjo patikėti, kad Rita gali sirgti onkologine liga.
„Aš per pusmetį netekau apie 40 kg. Atsimenu kai išvažiavau į neakivaizdinių studijų sesiją Klaipėdoje, aš buvau nusipirkusi naujus drabužius. Kai mama atvyko manęs pasiimti, man tie drabužiai per sesijos mėnesį jau buvo per dideli. Svoris krito nežmoniškai“, – prisimena moteris.
Dėl sunkios onkologinės ligos Rita iš gydytojų išgirdo skaudžią naujieną – jai pasakė, kad ji negalės susilaukti vaikų. Su šiuo faktu moteris bandė susitaikyti beveik 8 metus: „Aš tai priėmiau kaip moteris, o ne kaip pacientė, nes moteris yra linkusi pagalvoti apie šeimos kūrimą ateityje“.
Visgi, Rita pokalbio metu atskleidė, kad šiuo metu labai tikisi, kad greitu metu pavyks tapti globėja.
Pajuto neįprastus simptomus
Liga į Ritos gyvenimą atėjo pačiu reikalingiausiu momentu – ji tapo pažadinimu, primindama, kad rūpintis savimi yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir rūpintis kitais.
„Vienu momentu pajutau neįprastą savo sveikatos būklę, pradėjau stebėti visokius ženklus savo organizme, pradėjau kalbėti su šeima, draugais. Aš tradiciškai pradėjau ieškoti informacijos internete, nes mane neramino tai, ką man pasakydavo gydytoja, ir tai, kas vyko su manimi – didžiulis svorio netekimas.
Tokie pokyčiai stipriai neramino. Vienu momentu ėmiau juokauti, sakau: „valgau ir lieknėju“, kaip sakoma – „kiekvienos merginos svajonė“, – juokiasi Rita ir priduria, kad širdyje vis tiek buvo neramu.
Moteris prisimena, kad vienas iš pirmųjų vėžio požymių buvo užsitęsusi sloga. Rita nebuvo iš tų žmonių, kurie dažnai serga, sloga būdavo pagrindinė jos liga. Tačiau nerimą kėlė, kad sloga jai užsitęsė 3-4 mėnesius, nors dažniausiai ji praeina per kelias savaites.
„Internete buvau pasiskaičiusi apie vėžio simptomus. Aš susiradau, kiek turėjau simptomų tai dienai. Internete buvo parašyta, kad tai gali būti vėžys ir sistemingoji limfoma, kuri eina iš organų į limfmazgius, arba, kaip mano atveju, iš limfmazgių į organus.
Kiekvieną kartą, nuėjus pas gydytojus, jie man gydydavo infekciją. Aš grįždavau namo, pasiskaitydavau, ir ten būdavo simptomai, kurių prieš gydymą turėjau 7“, – teigia moteris.
Gydytojai Ritai kas kelis mėnesius skirdavo antibiotikus, tikindami, kad tai tik infekcija, tačiau ji pati pastebėjo vėžio simptomus, kurie su laiku vis dažnėjo. Mergina naktį prabusdavo nuo karščio pylimo ar odos niežulio.
Visgi, Ritos organizmas ir toliau silpo, o ji tapo apatiška. Aplinkiniams buvo neįprasta matyti, kaip iš aktyvios merginos ji virto žmogumi, kuris nebenorėjo niekur eiti, tiesiog sėdėdavo ir spoksodavo į vieną tašką: „Oras už lango šiltas ir tu nenori su draugais išeiti, nes tau labai gerai tiesiog sėdėti namuose, ne dėl to, kad nenori, bet neturi jėgų“.
Atkaklumas leido išsiaiškinti ligą
Daugelis jaunų žmonių neturi įpročio reguliariai tikrintis sveikatą, tačiau Rita buvo atkakli – nuolat lankydavosi pas gydytojus, kartodama, kad jaučiasi prastai. Kai kuriuos gydytojus tai net erzino, nes jie klausė, kodėl ji ateina.
Merginai tuo metu teko „kovoti“ su šeimos gydytoja. Ji vis ateidavo į apžiūrą, nes jautėsi vis blogiau, o gydytoja jai sakydavo, kad tai tik infekcija, kurią ji stengiasi išgydyti. Pasak Ritos, „infekcijos“ gydymas lėmė tai, kad į ligoninę nuvyko su trečia stadija, kai jau buvo diagnozuotas vėžys.
„Per savo atkaklumą nuėjau pas kitą gydytoją, kuri nepatingėjo išsiųsti mane tyrimams. Tyrimai, įskaitant biopsijas, truko tik porą mėnesių. Kai liepos mėnesį aš stipriai „užsispaudžiau“, man rugpjūtį jau buvo atlikta biopsija, o rugsėjį gulėjau Klaipėdoje, ligoninėje. Aš labai greitai pradėjau gydytis“, – pasakoja ji.
Gavus skubų ir intensyvų gydymą, Ritos organizmas nusilpo, tačiau vėliau ji sugebėjo tiek baigti gydymą, tiek pabaigti mokslus.
„Grįžau į savo kraštą ilsėtis, nuo visko atsigauti, nes kaip tik 23 gimtadienį buvau sutikusi ligoninėje, su antru chemoterapijos kursu – įsimintinas gimtadienis visam gyvenimui“, – skaudžiais prisiminimais dalijasi moteris.
Nuvykus gydytis, pas Ritą buvo pažeista 90 proc. limfmazgių ir buvo metastazės tarp plaučių. Intensyvaus gydymo metu ji turėjo šešis sunkius kursus. Pasak jos, metastazės tarp plaučių, kurios buvo jaunos, „užmigo“ ir miega iki šiol.
Moteris atskleidžia, kad sergant limfoma sveikata periodiškai pablogėja ir atsiranda naujų problemų. Šiuo metu Rita turi apie 11 skirtingų sveikatos sutrikimų. Ji teigia, kad jos organizmas sensta greičiau, nepaisant to, kiek ji rūpinasi savimi ir sportuoja. Nors tokio amžiaus žmonės neturėtų turėti tiek daug ligų, gydymas stipriai nusilpnino jos organizmą.
„Mano remisija baigėsi prieš daugiau nei 11 metų, ir oficialiai ji jau nebeegzistuoja. Vis dėlto, profilaktiškai lankausi pas specialistus, kurie nori įsitikinti, kad liga nėra sugrįžusi.
Nors onkologai teigia, kad po tiek metų ir nuolatinės priežiūros liga neturėtų atsinaujinti, niekada negali būti visiškai tikras, todėl atlieku profilaktinius tyrimus“, – sako Rita.
Pasikeitė ne tik vertybės, bet ir požiūris į gyvenimą
Vėžį įveikusi moteris daugeliui kartoja, kad ne tik vaistai gydo, bet ir mityba, savęs priežiūra ir požiūris. Rita jau nemažai metų investuoja į savo sveikatą ir mitybą. Pasak jos, norint jaustis geriau turi turėti griežtą režimą, o taip pasimatys ir rezultatas.
„Esu pasakojusi apie tą jausmą, kaip atrodo ta žinia ir visas gydymas. Aš įvardijau kaip lėkimą automagistrale maksimaliu greičiu, staigiai užtraukiant rankinį stabdį.
Viskas nuo galvos iki kojų keičiasi – tu nebesupranti savo gyvenimo, nežinai kaip žiūrėti, ką planuoti, nes visi tavo planai, vizijos, fantazijos ir svajonės vieną dieną dingsta. Tuo metu dingo mano egoizmas“, – pažymi Rita.
Gydantis onkologinę ligą, moteris patyrė didelį skausmą, o vienintelė mintis buvo rasti būdą, kaip nustoti jausti tą būseną ir skausmą. Vėliau ji ėmė galvoti apie tai, kaip tokioje situacijoje jaustųsi jos šeima: „Anksčiau daug rūpinausi kitais, bet dabar pradėjau labiau vertinti jų jausmus ir emocijas. Mano požiūris ir vertybės pasikeitė. Taip pat ir kiekvienos dienos vertinimas“.
Rita pasakoja apie savo patirtį gydymo metu, kai iš naujo pradėjo džiaugtis paprastais, mažais dalykais. Per 11 metų jos gyvenimas labai pasikeitė ir šiandien ji gyvena visiškai kitokį gyvenimą, nei būtų gyvenusi būdama sveika. Vis dėlto, iš vertybinės perspektyvos, ji yra dėkinga už ligos suteiktas pamokas.
„Aš nežinau, kokia būčiau buvusi, jeigu liga nebūtų atėjusi. Šiai dienai pačiai stebint save, kiekviena diena tapo kaip pamoka. Dabar žiūrint tokių metų galvoju: „velnias, kas ten iš manęs būtų buvę“.
Gal tam tikrais atvejais būčiau pridariusi daugiau klaidų, jeigu požiūris ir vertybės nebūtų pasikeitę. Kartais galvoju, kad kai liga sustabdė ir viską pakreipė į kitą pusę, šiai dienai turiu daug daugiau, nei būčiau galėjusi turėti“, – susimąsto moteris.
Rita jau daugiau nei metus vadovauja onkologinių ligų asociacijai Radviliškyje, kur aktyviai bendrauja su žmonėmis, susiduriantiems su vėžio atsinaujinimu. Jos kelias nebuvo lengvas, tačiau rūpinimasis savimi – sveika mityba, poilsis ir griežtas režimas – atnešė teigiamų rezultatų.
Dabar moteris stengiasi perduoti savo patirtį kitiems, nors tai nėra lengva. Bendruomenės susibūrimai suteikia paramos ir palengvėjimo jausmą, o ji siekia padėti kitiems, dalindamasi patarimais ir savo patirtimi, kaip pagerinti būklę.
„Man norėtųsi tokio žmonių požiūrio priimti ligą kaip iššūkį ir pasiimti iš to ką nors gero. Nors yra ypatingai sunku pasiimti ką nors gero, kai netenki sveikatos ir ko nors nebegali, bet reikia pagalvoti apie tai, ką tu gali. Atrodo, iš tavęs tiek daug atima, bet galima labai daug atrasti“, – patarimą siunčia ji.
