Birželio 29-oji turėjo būti džiaugsminga ir laimės pilna diena, tądien Tomas su kolegomis vyko į Kelmės rajone esančią kaimo turizmo sodybą švęsti įmonės vakarėlio, po kurio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Įšokęs į vandenį nebeišniro
Šiltą vasaros dieną vaikinas nusprendė išsimaudyti, tik šis šuolis nesibaigė kaip įprasta – šalia buvę kolegos pastebėjo, kad Tomas neišnyra iš vandens.
„Tą vakarą jis nėrė į vandenį nuo tiltelio. Ženklų jokių nebuvo, perspėjimų, kad būtų negilu ir susilaužė penktą stuburo slankstelį, šeštas buvo pasislinkęs. Draugai ištraukė iš vandens, kvietė greitąją“, – prisimena vaikino mama.
Tomas buvo nugabentas į Šiaulių respublikinę ligoninę, kur paaiškėjo, kad trauma itin sunki. Tuomet Gitana susisiekė su gydytojais ir prašė, kad sūnus būtų perkeltas į Kauno klinikas, kur jam atlikta operacija:
„Operacija truko gan ilgai, keturias valandas – buvo įdėtas implantas tarp ketvirto ir šešto slankstelio, titaninis implantas sutvirtintas, ko pasekoje kūnas nuo krūtinės ir pat apačios buvo paralyžiuotas.“
Laiką, praleistą Kauno klinikose, mama prisimena nesulaikydama ašarų – medikų prognozės buvo liūdnos ir nedaug žadančios.
„Buvo labai sunku tą visą laiką išgyventi, nes tris savaites mes praleidome Kauno klinikose, pirmosios paros buvo išgyvens arba ne, buvo dar prisitraukęs vandens, aišku, didžiulis karščiavimas, kuris ilgai tęstis, turbūt, negalėjo. Dėka gydytojų pastangų buvo skirti rezerviniai vaistai, nuo kurių Tomui pradėjo mažėti po truputį temperatūra“, – pasakojo G. Vasiliauskienė.
Reabilitacijos centrą teko įkurti namuose
Šeima stengėsi kuo greičiau išvykti į Palangą, kur sūnui buvo skirta reabilitacija – laiko laukti nebuvo, nes dėl ilgo buvimo gulimoje padėtyje itin greitai atrofuojasi raumenys:
„Mes į Palangos reabilitaciją išvykom dar su tracheostoma, kuri buvo išvesta dėl kvėpavimo, su kateteriais. Dar truputėlį buvo temperatūros, bet mus jau transportavo į Palangos reabilitaciją. Buvo skirta 100 dienų reabilitacija, liepos vidury jau buvome ten ir neišbuvę iki galo, spalio 15dieną, mes per parą grįžom namo, nes personalas užsikrėtė Covid.“
Skubiai grįžus namo visą reabilitacijai reikalingą įrangą teko greitai susirasti ir įsirengti namuose – kito pasirinkimo jau nebebuvo, reabilitacijos centre Tomas būtų galėjęs tik gulėti, tačiau dėl užsikrėtimų atvejų užsiėmimai nebūtų vykę.
„Teko susirasti namo grįžus kineziterapeutus, vieną iš pat karto turėjome, dabar jau turime du kineziterapeutus ateinančius, taip pat turime susipirkę priemones, kurios reikalingos reabilitacijai – yra ir elektros stimuliacija, ir dviratukai, ir limfodrenažas, ir pirštinės hidraulinės. Turim visokių priemonių, kurias per dieną laiko vos spėjam panaudoti“, – kalbėjo Gitana.
Dabar kasdien nuo ryto iki vakaro Tomas užsiima mankštomis namuose, nes kol kas joks kitas gydymas netaikomas – nėra nei skiriamo gydymo, nei papildomų operacijų, kurios padėtų nuo krūtinės paralyžiuotam vaikinui sveikti.
Svarbiausia – nepasiduoti
Patirta trauma apvertė šeimos gyvenimą aukštyn kojomis, tačiau nepažeidė Tomo smegenų veiklos, dėl ko jis dabar gali tęsti mokslus Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje, kur studijuoja verslo administravimo specialybę.
„Pasilikom, užsispyrėm, gal mano iniciatyva labiau, galvojau, kad vis tiek turi eiti į priekį, nepalūžti, kad būtų kažkokios veiklos, viltis ir tikėjimas“, – graudinasi mama.
Tiesa, pagalba iš tėvų reikalinga – vaikinas pats negali rašyti kompiuteriu, tik telefonu, todėl jo rankomis ir kojomis yra tapę tėvai:
„Rašyti jis pats nelabai gali, išskyrus telefone, spausdinu aš. Tiesiog atsisėdam šalia, jis skaito, aš rašau – aš esu rankos ir kojos arba tėtis, bet kas liečia mokslus, mes darom kartu.“
Nepalūžti padeda ir draugai, kurie kasdien aplanko Tomą ir suteikia visapusį palaikymą, kuris jam dabar itin reikalingas. Gitana graudinasi, kad sūnui be galo sunku, nes Tomas visuomet buvo be galo aktyvus.
„Tas gyvenimo džiaugsmas jį lydėjo, jo visur buvo pilna, dabar, iš tikrųjų, draugai labai lanko, praktiškai kasdien, nėra tokios dienos, kad neaplankytų, neužsuktų. Visi palaiko, kad tik nepalūžtų jis. Mes tikrai labai dėkingi, Tomas turi tikrai daug draugų ir visi visi palaiko. Jis veiklus ir sunku dabar jam tokioj situacijoj būti, kada visada jo buvo visur pilna“, – sunkiai žodžius renka šiaulietė.
Išdrįso kreiptis pagalbos
Tačiau Tomo tėvai išdrįso paprašyti pagalbos, kaip sako pati Gitana, svarbi ne tik finansinė parama, bet ir kitų žmonių turimos žinios apie galimus gydymo būdus. Šiuo metu šeima domisi kamieninių ląstelių injekcijomis.
„Po metų mes pasidarėm MRT tyrimą, važiavom į Klaipėdą ir neurochirurgas mus operavęs po šio tyrimo sakė, kad stuburo kanalas yra laisvas, nervai nenutrūkę, tik sakė, kad reikalinga pastovi reabilitacija ir dar reikėtų domėtis kamieninėm ląstelėm, ką mes ir darėm, po pirmos operacijos klausėm, tuomet gan skeptiškai žiūrėjo. Šiemet jau sakė domėtis ir žiūrėti, gal tai paspartintų Tomo gijimą“, – apie gydymo galimybes pasakojo pašnekovė.
Tomo ligos istorija yra išsiųsta į įvairias Europos Sąjungos klinikas, dabar Gitana laukia atsakymo iš Vokietijos Heidelbergo universitetinės ligoninės, kuri patikino, kad peržiūrės ligos istoriją ir savaitės ar dviejų bėgyje pateiks atsakymą, koks gydymas gali būti taikomas ir ar jis išvis taikytinas.
„Praeitą penktadienį susiskambinau, rekomendavo pasikonsultuoti su gydytoju iš Vilniaus, kuris tyrinėja ir užsiima kamieninėmis ląstelėmis. Pakalbėjau, nusiunčiau Tomo dokumentus, kad peržiūrėtų, tuomet jis žadėjo pasiskambinti su mūsų neurochirurgu, pasitarti, ar įmanoma, ką įmanoma daryti“, – vilties nepraranda G. Vasiliauskienė.
Moteris neslepia, jog tikisi, kad gydymas kamieninių ląstelių injekcijomis pagreitintų sūnaus sveikimą ir padėtų stotis ant kojų, tačiau kol kas neaišku, kiek kainuotų gydymas – jo kaina gali svyruoti nuo 50 iki 120 tūkstančių eurų, o atsakymas paaiškės savaitės bėgyje.
G. Vasiliauskienė nedrąsiai sako, jog kad ir kokia būtų suma, pati šeimai sumokėti už gydymą iš savo kišenės nepajėgtų, tad paskutinė viltis – neabejingų žmonių rankose.
Norintys prisidėti prie Tomo svajonės ir padėti gauti taip reikiamą gydymą, gali paaukoti, pervesdami norimą sumą į žemiau nurodytą sąskaitą arba paspaudę čia:
Gavėjas: Tomas Vasiliauskas
Banko sąskaitos nr.: LT 867044090100242859
Bankas: SEB
