Gėlių puokštės Vėlinėms, kalėdinės kompozicijos pasipuošti namus šventiniu laikotarpiu – tik dalis Gintarės kūrybos, iš kurios ji stengiasi užsidirbti bent kažkiek savų pinigų ir realizuoti save, pabėgusi nuo įsisukusios rutinos.
Tėtį slaugo jau 15 metų
Nežinant moters situacijos, daugeliui kyla klausimas – kodėl ji tiesiog neina dirbti? Tačiau išgirdę moters istoriją palinguoja galva ir palinki stiprybės. Jau 15 metų G. Brazauskienė namuose turi sunkų ligonį, kuriam reikalinga kone pastovi priežiūra.
„Slaugau neįgalų tėtį jau 15 metų, bet kažką bandau krapštyti, kažką bandau daryti, reikia kažkaip save realizuoti, nes tiek metų turint ligonį nėra lengva sėdėti namuose“, – atvirauja pašnekovė.
Kai pradėjo slaugyti tėtį, jai buvo vos 25-eri, dar jaunystėje teko pamiršti jaunatvišką šėlsmą, palikti pilno etato darbą ir atiduoti visą save tiems, kuriems jos reikia:
„Negaliu rasti darbo, nes jis yra pirmos grupės invalidas, jis pusės savęs nevaldo, kairė pusė yra paralyžiuota ir aš turiu jį prižiūrėti. Bet vien jį prižiūrėti... Kažkaip norisi savo pinigėlį užsidirbti.“
Be to, namuose yra ir 9-erių sūnus, kuriam taip pat reikia motiniškos šilumos ir priežiūros, tad kiekvieną dieną ant Gintarės pečių krenta nelengva našta. O juk įsisukus rutinoje norisi rasti laiko ir sau, kad bent kiek pasimirštų kasdienybė.
„Norėtųsi dirbti, bet žinot, kai namuose turi būti ir mama, ir virėja, ir slaugytoja, ir daktarė kitais atvejais, nelabai kur ir suspėsi – aš teismo sprendimu jau oficialiai esu tėčio globėja.“
Nori realizuoti save
Tiesa, anksčiau moteris dirbdavo, susirasdavo bent minimalų darbą, kad galėtų užsidirbti šiek tiek pinigų, tačiau vėl pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ką nors rasti darosi vis sunkiau, o ir laiko dienoje kartais per maža.
„Kažkada prieš tai dirbdavau – tai pas ūkininkus, tai medelyne, kažkur kažką dirbdavau, bet prieš keturis metus mes išsikraustėm gyventi į kaimą. Aš, aišku, čia auginuosi daržoves ir visa kita, bet iš vidaus plaukia kažkoks noras kažką gaminti“, – pasakojo G. Brazauskienė.
Nors namuose yra vyras, kuris išlaiko šeimą, tačiau Gintarė nenuleidžia rankų – sako visada jaučianti norą realizuoti save, todėl ėmė ir pradėjo kurti įvairias kompozicijas. Anksčiau per Vėlines vis sukurdavo puokščių ir jas parduodavo, o artėjant Kalėdoms pradėjo gaminti dekoracijas namams.
„Tik šiemet daugiau su puokštėmis užsiėmiau, prieš tai darydavau dovanoms, darydavau ant kapų per Vėlines, šiais metais irgi išsinešiau prie keliuko puokštes, pardaviau kažkiek. Kai yra laiko, kažką krapštausi. Neseniai nusipirkau medžiagos ir bandau daryti saldainių medžius, dar turiu minčių iš muilo gėles daryti, bet čia į ateitį“, – pasakojo pašnekovė.
Tam, kad galėtų kurti ir ieškoti būdų, kaip prisidurti prie gyvenimo, tenka paaukoti poilsio laiką, tačiau ji tuo nesiskundžia – malonu daryti tai, kas teikia malonumą ir padeda užsimiršti.
„Sako, jeigu tu pats žmogus nenorėsi, niekas tau ant lėkštutės neatneš, dėl to aš ir stengiuosi – ir ilgiau vakare pasėdėti, ir anksčiau ryte atsikelti. Dar kai pavyksta parduoti, tikrai smagu ir pinigėlį gauti, ir save išreiškęs jautiesi. Šiemet puošiau ir mūsų seniūniją, toks pripažinimas malonus“, – atviravo moteris.
Kupina naujų idėjų
Prieš gražiausias metų šventes žmonės moterį pastebėjo socialiniuose tinkluose – tada, paskelbusi apie savo situaciją ir įkėlusi dekoracijų nuotraukas, sulaukė daugybės dėmesio. Dekoracijos keliavo po visą Lietuvą, žmonės dėkojo ir džiaugėsi.
„Nuo to viskas kilo – pagalvojau, kodėl nepasakyti tiesos, kas pas mane per situacija, dėl to žmonėms ir paviešinau, kad slaugau tėtį ir noriu užsidirbti. Visas gaminimo procesas, nežinau, eina iš manęs. Aš pati kitą kartą padarau ir galvoju, kaip aš taip padariau ir niekada nepadaryčiau antro tokio paties darbo“, – šypseną išspaudžia G. Brazauskienė.
Naujausia moters idėja – gaminti saldainių medžius. Sako, ieškojo įvairių idėjų internete, ko galėtų imtis, apžiūrėjo įvairius variantus ir jau ėmėsi gaminti pirmuosius medžius. Moteris patikina, jog visos idėjos sugeneruotos jos galvoje, nes kažkur viduje yra meninė gyslelė, kuri pasireiškia kuriant.
„Saldainiai iš parduotuvės, visokios medžiagėlės papuošimui – daug ką pirkausi iš gėlių parduotuvės. O vakar nuėjau į krūmus, prisipjausčiau šakų, kad būtų įdomios man, sukomponavau, ką darysiu ir darau. Aš manau taip, kad jeigu žmogus nesistengs, niekas kitas jam neduos. Kai pavyko su kompozicijom, liko motyvacija stengtis toliau“, – kalbėjo ji.
