Reglamentas dėl traukinių pritaikymo neįgaliesiems (toliau – Reglamentas) įsigaliojo prieš 12 metų, bet kiekviena valstybė, nespėdama įgyvendinti jo nuostatų, galėjo Europos Komisijos (EK) prašyti atidėti kai kurių straipsnių galiojimo pradžią. Šiuo metu Lietuvoje straipsniai, susiję su aplinkos pritaikymu ribotos judėsenos žmonėms, t. y. senjorams, šeimoms su mažais vaikais ir vežimėliais, negalią turintiems žmonėms, negalioja.
„Susisiekimo ministerija visus tuos 12 metų Reglamento nuostatas tiesiog nukėlinėjo ir nieko nedarė. Vis dėlto šiais metais jau prieitas liepto galas, kadangi daugiau nukelti Reglamento nuostatų įsigaliojimo EK nebeleis. Vadinasi, visos nuostatos turės būti įgyvendintos vėliausiai iki 2024 metų, jeigu tam pritars Seimas ir Vyriausybė bei neįgaliųjų organizacijos. Tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisekimo ministerija įsprausti į kampą. Jei Seimas įstatymu nepatvirtins Reglamento atidėjimo iki 2024-ųjų, Lietuva privalės mokėti baudas ir milžiniškus delspinigius už Reglamento neįgyvendinimą“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo direktorė Henrika Varnienė.
Jos teigimu, dar neaišku, kaip viskas būtų pakrypę, jeigu ne Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pastangos ir spaudimas Susisiekimo ministerijai ir „Lietuvos geležinkeliams“ aiškiai ir konstruktyviai bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis siekiant aiškaus veiksmų plano ir su juo suderintų lėšų skyrimo. „Nepadaryti darbai jau velkasi apie 12 metų. Šiuo metu su Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliais“ deriname ketinimų protokolą, į kurį ir bus įtrauktos visos Reglamento nuostatos ir neįgaliųjų reikalavimai“, – teigia H. Varnienė.
Susisiekimo viceministro Vladislovo Kondratovičiaus teigimu, reikia eiti į priekį ir pradėti taisyti klaidas. „Jau dabar aišku – Reglamento įgyvendinti iki šių metų pabaigos nespėjame. Šiuo metu parengtas aiškus priemonių planas su įsipareigojimais, stebėsime, kaip jis įgyvendinamas. Pagaliau turi atsirasti ir konkreti atsakomybė už direktyvų nevykdymą“, – sako viceministras.
Stipresnė valstybinė pritaikomų objektų kontrolė.
Didesnis neįgaliųjų organizacijų įsitraukimas į aplinkos pritaikymo procesus.
Įstatymų tobulinimas.
Nežinau, man tai neaktualu.
Projektas bus įgyvendinamas etapais
Į eilinį susitikimą susirinkusiems „Lietuvos geležinkelių“ ir neįgaliųjų organizacijų atstovams „Lietuvos geležinkelių“ Korporatyvinės plėtros departamento direktorė Ilona Daugėlaitė pristatė parengtą planą, kalbėjo apie tai, ką ketinama nuveikti iki 2024-ųjų pabaigos.
Tarp numatytų tikslų – patogesnis informacijos teikimas, geresnis paslaugų prieinamumas, pagalba negalią turintiems žmonėms stotyse ir traukiniuose, personalo mokymas, bendradarbiavimas su neįgaliųjų organizacijomis ir kt.
Planą žadama įgyvendinti etapais. Šiuo metu jis įgauna oficialų statusą, skiriami žmonės ir resursai, pradedamas stebėti jo įgyvendinimas. Dar iki šių metų pabaigos žadama atlikti geležinkelio stočių ir riedmenų atitikties analizę. Iš viso „Lietuvos geležinkelių“ atstovams teks patikrinti 161 stotį ir 54 traukinius. Taip pat ketinama atlikti negalią turinčių žmonių apklausą, nustatyti prioritetus, į ką derėtų atsižvelgti pirmiausia. Tarp artimiausių planų – ir personalo mokymai.
2020 m. ketinama įdiegti bilietų pardavimo sistemą, 4 traukinių stotyse įrengti iškvietimo mygtukus. 2021 m. žadama įdiegti maršrutus be kliūčių 48 stotyse ir pastatyti pėsčiųjų viadukus Vilniuje bei Kaišiadoryse. 2023 m. numatyta įdiegti stočių informavimo sistemą, įsigyti naujus riedmenis. 2024-ųjų pabaigoje tikimasi baigti projektą, įgyvendinti Reglamento reikalavimus ir užtikrinti veiksmų tęstinumą.
Inventorizacija – netrukus
Inventorizaciją žadama pradėti jau lapkričio 18 d. ir baigti iki šių metų pabaigos. Prieš tai bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ žmonės bus apmokyti, kad žinotų, į ką kreipti dėmesį atsižvelgus į neįgaliųjų pateiktas pastabas. Vėliau bus užpildyti inventorizacijos įrašai, rezultatais pasidalinta su neįgaliaisiais ir rengiami detalūs Reglamento įgyvendinimo planai.
Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų, duomenys nebus renkami nuo nulio, dalis jų jau žinomi. Turima informacijos, kad keltuvai jau yra 40-yje stočių, taip pat surinkti kai kurie duomenys apie traukinių, stočių pritaikymą. „Darbo laukia išties daug, vis dėlto surinkti duomenys bus išeities taškas, nuo ko pradėsime darbus ir kaip toliau įgyvendinsime Reglamentą“, – sako I. Daugėlaitė.
Pirmiausia „Lietuvos geležinkeliai“ žada pradėti tvarkyti tas linijas, kur negalią turinčių keleivių srautai didžiausi, kur didžiausias jų keliavimo poreikis. „Pirma turėsime ištaisyti didžiausias klaidas, atkreipti dėmesį į blogiausius dalykus. Kur – pamatysime po inventorizacijos. Reglamento reikalavimus turėsime įgyvendinti iki 2024-ųjų. Ar laikinais sprendimais, ar fragmentais, ar viskas bus spėta padaryti laiku, jau kitas klausimas“, – teigia I. Daugėlaitė.
Dėl klausimyno – konsultacijos su neįgaliųjų atstovais
Be inventorizacijos, artimiausiu metu žadama surengti negalią turinčių žmonių apklausą. „Viliamės, kad atsakys ne dešimt ar šimtas žmonių, o tūkstančiai. Tikimės neįgaliųjų bendradarbiavimo, aktyvumo, konstruktyvumo“, – pabrėžia I. Daugėlaitė.
Specialistei pristačius klausimyne numatytus klausimus, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė pasidomėjo, ar į „Lietuvos geležinkelių“ pateikiamą sąvoką „maršrutas be kliūčių“ įeis ir geležinkelio stoties apylinkių infrastruktūros sutvarkymas, ar tai reikš, kad žmogus galės patogiai patekti į traukinių stotį tiek iš viešojo transporto stotelės, tiek iš automobilių stovėjimo aikštelės.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovų teigimu, „maršrutas be kliūčių“ prasideda nuo stoties prieigų. Likusia infrastruktūra turės pasirūpinti savivaldybės. „Tam projekte numatytos suinteresuotosios šalys – negalios organizacijos, savivaldybės, Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ministerijos. Tikimės tinkamo savivaldybių požiūrio. Noriu tikėti, kad interesas yra bendras ir kad su savivaldybėmis seksis bendradarbiauti konstruktyviai“, – sako I. Daugėlaitė.
H. Varnienė pabrėžia, kad be tinkamai sutvarkytų prieigų nebus ir universalaus dizaino. „Universalus dizainas – plačiau nei reglamentas. Kol kas labai trūksta informacijos, kur negalią turintis žmogus prie stoties gali pasistatyti automobilį, kuris maršrutas jam prieinamas. Esama nuotrupų – padaryta tas, anas, tačiau bendro vaizdo nėra“, – teigia H. Varnienė. Pasak jos, „Lietuvos geležinkelių“ parengtame klausimyne trūksta daugybės dalykų, jį dar reikia tobulinti.
Ar visos nuostatos bus įgyvendintos?
Pažadėti, kad ir iki 2024-ųjų pabaigos geležinkeliuose bus įgyvendinti visi universalaus dizaino principai, I. Daugėlaitė kol kas negali. Pasak jos, dabartinė infrastruktūra yra tokia, kokia yra, likusi nuo sovietmečio ar tarpukario laikų: „Apie universalų dizainą kalbėsime tada, kai bus atnaujinta visa infrastruktūra, visi peronai, stotys. To, žinoma, nebus nei 2024, nei 2025 metais, o gerokai vėliau. Vis dėlto turime nuo kažko pradėti. Laukia ilgas kelias, pristatytas planas – tik pradžia.“
Neįgaliųjų organizacijos nepuoselėja vilčių, kad viskas klostysis lyg sviestu patepta. „Kol kas girdime tik pažadus. Jie gražūs, vis dėlto mūsų patirtis kita. Negalią turinčiais žmonėmis manipuliuoja visi, kas tik netingi. Pasigedau „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimo su savivaldos atstovais. Reglamentas – tiesiogiai taikoma teisinė norma, tik šiuo metu savivalda net nežino, kad ji irgi atsakinga už jo įgyvendinimą. Labai norėtųsi, kad pagaliau būtų padaryti atitinkamų institucijų namų darbai. Žmonės, turintys negalią, jau pavargo eksperimentuoti, bandyti važiuoti ir tikrinti, ar tikrai kažkur kažkas pritaikyta, ar ne“, – kalba H. Varnienė.
Pasak I. Daugėlaitės, „Lietuvos geležinkeliai“ prisiima atsakomybę už projekto įgyvendinimą. „Jei iki numatyto termino neįvykdysime reikalavimų, valstybei gali būti skirtos baudos. Mes savo ruožtu taip pat imsimės veiksmų – bus atleidžiami tie žmonės, kurie negalėjo padaryti numatytų darbų, ir į darbą priimami tie, kurie galės juos padaryti“, – žada I. Daugėlaitė. Vis dėlto G. Žemaitaitytei abejonių kelia ir atsakomybės klausimas. „Nesyk teko susidurti su situacija, kai randama argumentų nevykdyti Reglamento, o neįgaliųjų diskriminacija, jų orumas niekam nerūpi. Vargu ar sankcijos ir šiuo atveju būtų taikomos“, – svarsto specialistė.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
