Galiausiai tai tapo nepakeliama. Gydytojai manė, kad tai infekcija, bet vėliau suprato, kad tai piktybinis auglys. Jie bandė jį gydyti radioterapija, bet tai nepadėjo. Būtent tada Trish sulaukė siaubingos žinios – jai teks pašalinti nosį, rašo metro.co.uk.
Procedūra, žinoma kaip rinektomija, išgelbėtų jos gyvybę, tačiau nosį iškraipytų. „Nesu tuščiagarbė ir daug negalvoju apie išvaizdą, žinojau, kad nesu nepatraukli, bet pagalvojau, ką tai reikš mano tapatybei. Tačiau tuo metu man taip skaudėjo, aš tiesiog norėjau, kad skausmas išnyktų. Buvo taip blogai, kad ryžausi operuotis. Gydytoja pažiūrėjo į nosį ir pasakė: „auglys piktas“.
Paklausiau jos, ar nereikės man nupjauti nosies, o ji atsakė „taip“. Aš pradėjau verkti, verkiau tikriausiai 10 minučių, o gydytoja mane guodė. Nerimas apėmė netrukus, o savaitę pykino ir svaigo galva“, – aiškino Trish.
Pirmas vėžio požymis
Pirmas požymis, kad kažkas negerai, buvo skausmas prausiant veidą ar valant nosį. 2019-ųjų rugsėjo buvo taip blogai, kad Trish nusprendė kreiptis į gydytoją. Ji teigia, kad medicinos specialistė pasakė, kad tai išsausėjusi nosis.
„Maniau, kad tuo metu tai nebuvo didelė problema“, – prisimena ji.
„Gydytoja manė, kad tai praeis. Aš nerūkau, nevartoju narkotikų ir nesu didelė alkoholio mėgėja. Kitas gydytojas sakė nemanąs, kad aš rizikuoju“, – aiškino Trish.
Bėgant mėnesiams, skausmas augo, jai buvo skirti antibiotikai ir kiti gydymo būdai, bet niekas nepadėjo. Kalėdų metu Trish ir jos vyras Brianas turėjo keliauti į Halifaksą, tačiau dėl nosies skausmo buvo priversti anksti grįžti namo.
„Per Kalėdas mano šuo kelis kartus pašoko ir atsitrenkė man į nosį, o skausmas buvo toks kankinantis, kad privertė ašaroti. Kažkas tikrai buvo ne taip. Tuo momentu jau galėjau kažką matyti nosyje. Turėjome grįžti anksti, nes darėsi labai blogai“, – sako Trish.
Galiausiai Trish buvo nukreipta pas ausų, nosies ir gerklės specialistą. Sinuso tyrimas buvo normalus, tačiau po apžiūros LOR gydytojas susirūpino jos šnerve. Atrodė, kad ji buvo visiškai aklina.
Palaikė cista ar kraujo krešuliu
Gydytojas manė, kad tai buvo kalcifikuota cista arba kraujo krešulys, ir pasakė, kad būtina darinį pašalinti. „Jie man pasakė, kad atlieka tik vieną operaciją per mėnesį, bet aš taip stipriai kentėjau, kad negalėjau tiek ilgai laukti.
Skambinau registratūros darbuotojui gal 1000 kartų ir man pavyko užsiregistruoti vasario mėnesiui. Tikėjomės, kad tai tikrai paprasta procedūra. Buvo atlikta biopsija. Prisimenu, kaip jis pasakė, kad tai auglys“, – pasakojo ji.
Po 10 dienų gydytojas patvirtino, kad moteris serga vėžiu.
„Galiu prisiminti tik smulkmenas“, – sako Trish. „Jis man sakė, kad turiu vykti į Princesės Margaret ligoninę Toronte, nes tai buvo didžiausia mano galimybė išgyventi.
Tuo metu ketinome pradėti gydytis nuo nevaisingumo ir jie man pasakė, kad turiu su jais apie tai pasikalbėti, nes man gali būti taikoma chemoterapija ir radiacija, ir gali tekti pašalinti nosį. Aš stengiausi viską priimti“ ‒ sakė Trish.
Moteris pradėjo šešių savaičių spindulinį gydymą. Tai buvo agresyvus gydymas ir po trijų mėnesių Trish grįžo pas gydytojus, kad patikrintų, ar auglys nesusitraukė.
Vėl ėmė kęsti skausmus
Deja, praėjus vos dviem savaitėms nuo gydymo pradžios, nosį vėl ėmė skaudėti. Trish buvo iškviesta dar vienai biopsijai. Tyrimas parodė, kad spinduliuotė neveikė ir auglys greitai plečiasi. Vienintelė išeitis buvo pašalinti Trish nosį.
„Auglys buvo toks didelis, kad vietoj mažos trikampės žaizdos, kaip tikėjausi, radosi ši didžiulė žaizda. Prireikė ištisų metų, kol žaizda užgijo. Paprastai tai trunka nuo trijų iki šešių savaičių. Mano vyras negalėjo manęs matyti penkis ar šešis mėnesius po operacijos be nosies.
Tai buvo ne todėl, kad jis manė, kad esu negraži, bet tai buvo tiesiog didžiulis priminimas apie tai, ką išgyvenau, ir tai buvo tiesiai mano veido centre. Užaugau šiame mieste ir visi čia mane pažįsta, todėl žmonės tikrai palaikė, tačiau vasarą miestelis gausiai lankomas turistų, tad susidurdavau su žmonėmis, kurie spoksodavo ar juokdavosi.
Po operacijos daug mėnesių viešumoje jaučiausi gana patogiai, nes buvau užsidariusi savyje ir įsivaizdavau, kad man ką tik buvo atlikta operacija, tačiau nosį tebeturiu. Tik tada, kai pradėjau nešioti plokščią tvarstį ir jį prilaikančią kaukę, supratau, kad nebeturiu nosies, ir tada pastebėjau, kad daug žmonių spokso į mane ir rodo pirštais“, ‒ pasakojo moteris.
Nešioja nosies protezą
2021-ųjų spalį Trish buvo pritaikytas laikinas nosies protezas. „Nuėjau į susitikimą, kad padarytų atspaudą žaizdos vietoje, o paskui grįžau antrą kartą. Uždėjus nosies protezą, aš tiesiog verkiau.
Anaplastologas pasakė, kad tai tik pirminis protezas ir jis bus tobulinamas. Man tai reiškė tiek daug. Atgauti nosį buvo taip nuostabu. Tai ne tik išvaizda, tai reiškia, kad galiu išeiti pasivaikščioti, į tave nežiūrės ir nesijuoks... Džiugino netgi tokia smulkmena kaip galimybė vėl nešioti akinius“, – aiškino ji.
Po operacijos Trish dirba su Kanados labdaros organizacija „AboutFace“, kuri remia žmones, turinčius veido problemų.
„Buvau įtraukta į jų svetainę bei į vaizdo įrašų kampaniją „Beyond My Face“, ir tai privertė mane jaustis normaliai. Tai privertė jaustis taip, lyg man viskas bus gerai. Tai grąžino dalį manęs ir privertė labiau pasitikėti savimi. Jie yra nuostabi pagalba daugybei žmonių, ir aš supratau, kad klaidžiojau tamsoje, kol jų nesutikau“, – pastebėjo Trish.
Moteris taip pat padeda kitiems pacientams, kuriems buvo atlikta veido operacija, susitaikyti su tuo, kas vyksta.
„Protezavimo klinika paprašė manęs pasikalbėti su žmogumi, kuris išgyveno kažką panašaus ir jam buvo sunku. Jie pasakė, kad man taip gerai sekasi ir teigiamai įvertino naują patirtį. Labai daug reiškė, kad galėjau su kuo nors apie tai pasikalbėti“, – pasakoja ji.
Šiuo metu Trish yra atidžiai stebima ir tikrinama kas šeši mėnesiai, ar nėra ligos pasikartojimo požymių, tačiau, laimei, viskas yra gerai.
