Nukritusius medžių lapus būtina sutvarkyti – sugrėbti, išvežti ar sukompostuoti, o gal versti tiesiai ant dirvos, kad ilgainiui taptų trąša. Dauguma sodininkų medžių lapais užkloja žemę po vaismedžiais, kiti juos neša į šiltnamį ir perkasa žeme. Ką iš tiesų naudingiausia padaryti su rudeniniais lapais?
Vieni įsitikinę, kad lapų jokiu būdu negalima nei kompostuoti, nei pilti ant dirvos, nes jiems suirti prireikia kelerių metų, tad ir juose esantys kenkėjai, platinantys įvairias vaismedžių, vaiskrūmių ligas, žūsta labai lėtai.
Kiti, priešingai – įsitikinę, kad lapai yra tobuliausia trąša (nėra piktžolių sėklų), gerinanti dirvožemio struktūrą, nepamainomas apklotas medžių šaknims, darželio gėlėms žiemą. Tiesa, norint, kad lapai greičiau taptų trąša, juos reikia bent kiek apkasti žeme, o paklotus po medžiais lapus pavasarį skubėkite nugrėbti, kad žemė kvėpuotų.
Svarbiausia – visi yra teisūs, nes lapus naudoja kiekvienas pagal savo įsitikinimus. Juolab kai kalbame apie ne vaismedžių, o kitų medžių (klevų, ąžuolų, beržų ir pan.) lapus.
Kita kalba su vaismedžių, vaiskrūmių lapais. Jų negalima palikti po medžiais ar kompostuoti, nes juose išlieka rauplių, kokomikozės, miltligės ar kitų ligų sukėlėjai. Tokius lapus geriausia kažkur užkasti ar išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Svarbiausia – sugrėbti
Tačiau jeigu dar nenusprendėte, ką darysite su nukritusiais lapais, prisiminkite, kad svarbiausia juos sugrėbti.
Likę ant vejos lapai pūdami išdegins žolę, tad kitais metais veja bus nusėta rudomis dėmėmis.
Jeigu lapai krenta į darželius, ilgainiui jie gali net nulaužyti gėles, jaunus ūglius ar kitus silpnesnius augalus – nuo lietaus, drėgmės lapai taps sunkūs.
Geriausia lapus sudeginti?
Sodininkystės specialistai pataria, kad rudeninius lapus vis dėlto geriausia sudeginti. Tačiau dauguma sodininkų mėgėjų ar šiaip gyventojų to nedaro, baimindamiesi užsitraukti tiek kaimynų, tiek aplinkosaugininkų nemalonę – juk lapai degdami, smilkdami labai rūksta.
Aplinkos apsaugos specialistai sako, kad gyventojams deginti nukritusius lapus iš tiesų galima, tačiau tai daryti reikėtų tinkamai, laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tuomet nebus teršiama aplinka ir nekils gaisrų pavojus.
Aplinkosaugininkai ragina verčiau lapus kompostuoti arba su nupjautomis, nulūžusiomis šakomis išvežti į jų surinkimo aikšteles.
„Daugelis žmonių pamiršta, kad lapus, šakas ir kitas žaliąsias atliekas galima pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat vietoje lapų deginimo visada rekomenduojame rinktis kompostavimą.
Taip prisidėsite prie klimato kaitos mažėjimo ir gausite naudingą trąšą“, – sako Pranešimų priėmimo tarnybos vyr. specialistas Vilmantas Musnikas.
Pasak jo, jei visgi nusprendėte deginti lapus, šakas ar kitas žaliąsias atliekas, svarbu tai daryti tinkamai.
Kaip tai daryti tinkamai?
Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis taisykles, nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas.
Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.
Kada kurti laužo negalima
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, t.y. esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba).
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir pan.).
Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio arba deginama iškart keliose vietose. Apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
Gali nukentėti piniginė
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant nukritusius medžių lapus, sausą žolę, nendres, javus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Nukritusių medžių lapų, sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
