Norint nepraleisti geriausių akimirkų ir pamatyti, ką siūlo dangaus platybės, verta žinoti, kur ir kada geriausia žvelgti į žvaigždes.
Ragina pakelti akis į dangų
„Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ dangaus šviesulių stebyklos įkūrėjas, etnoastronomas, fizikas Jonas Vaiškūnas pabrėžė, kad šį rudenį dangus išlieka stabiliu ir nuolat besikartojančių reiškinių pasauliu.
„Žemėje vyksta staigmenos, įdomybės, o kai žvelgiame į dangų ir tikimės ko nors naujo, mes ten naujo nepamatysime. Dangus ypatingas tuo, kad jis nuolat pasikartoja, o pasikartojantys reiškiniai danguje senovės žmogui buvo pagrindas matuoti neapibrėžtus reiškinius žemėje“, – sako jis.
J. Vaiškūnas pažymi, kad šis metų laikas yra ypatingas dėl vis ryškiau spindinčių dangaus šviesulių. „Rugsėjo 22 d., įvykus rudens lygiadieniui, tamsos bus daugiau nei šviesos ir danguje žiebsis vis ryškesni šviesuliai, žvaigždės ir žvaigždynai“, – aiškina jis.
Etnoastronomas taip pat primena mūsų protėvių pastebėjimus, kuriais jie vadovaudavosi senovėje, tam, kad suprastų, kaip veikia dangaus reiškiniai.
„Mūsų protėviai sakydavo, kad po rugiapjūtės kiek ražienose skylučių, tiek danguje žvaigždučių, jie pastebėjo reiškinį, kad rugiapjūtė, rugsėjis, laikas, kai įvyksta rudens lygiadienis, pasižymi tuo, kad yra pilna žvaigždžių“, – aiškina jis.
Pasak fiziko, vasarą dangus ne toks palankus žvaigždžių stebėjimui dėl trumpų naktų, tačiau rudenį prasideda laikas, kai galime mėgautis gausiu žvaigždžių spindesiu.
Ko galime tikėtis danguje spalio mėnesį?
Spalio mėnesį dangaus stebėtojams atsiveria vis platesnės galimybės mėgautis kosminiais reiškiniais. Fizikas atkreipia dėmesį, kad spalį pagausėja danguje žvaigždžių, o naktys tampa gilesnės, tamsesnės, todėl matysime vis ryškesnes žvaigždes.
Pasak jo, vienas iš įdomiausių spalio reiškinių – drakonidų meteorų srauto paūmėjimas, kurio kulminacija numatoma spalio 7 dieną. J. Vaiškūnas paaiškina, kad šį srautą sukelia Džakobinio ir Cinerio kometos dulkių dalelių debesys, kuriuos Žemė kerta.
„Kai Žemė įskries į dalelių debesį, žemėje mirkčios meteorai. Norint išvysti šiuos žybtelėjimus, būtina tinkamai pasiruošti. Reikia išeiti, kai jau visiškai tamsu, būti už miesto, kad miesto šviesos liktų toliau, ir tada galima sulaukti žybtelėjimo, bet reikia kantrybės“, – pataria etnoastronomas.
Jis taip pat rekomenduoja ieškoti tamsesnių vietų, pavyzdžiui, Labanoro girios, kur miesto šviesos netrikdytų stebėjimo: „Molėtų observatorija buvo parinkta būtent atsižvelgiant į tai, kad nebūtų miesto pašvaisčių.“
Anot jo, norint tikrai gerai įžvelgti dangaus šviesulius, reikia laiko prisitaikyti, nes akys pradeda kitaip matyti šviesulius, jei šiek tiek pabūna tamsoje.
Ragina išlikti kantriems
Spalio dangus žada ne tik gilių ir tamsių naktų žvaigždes, bet ir įdomius astronominius reiškinius, kurie sužadins kiekvieno stebėtojo vaizduotę. Spalio 7 d. dangų papuoš drakonidų meteorų srauto paūmėjimas. Kaip pastebi J. Vaiškūnas, šio srauto metu galime tikėtis išvysti apie 10 meteorų per valandą.
„Jeigu valandą stebėsi ir dairysiesi, gali pamatyti pusę jų – apie 5 per valandą. Tai reiškia, kad maždaug per 10 minučių gali pamatyti vieną meteorą. Tai nėra meteorų lietus“, – sako specialistas.
Jis taip pat pabrėžia, kad meteorų stebėjimas reikalauja kantrybės, o meteorų vaizdas gali skirtis, nes galima pamatyti arba labai ryškų arba silpną, ilgą arba trumpą meteorą.
„Senovėje mūsų protėviai krentančią žvaigždę siedavo su laime. Jeigu žmogus pamato krentančią žvaigždę, jis gali užminti norą. O norai priklauso nuo kantrybės – jei turi jos pakankamai, norai išsipildo“, – primena vyras.
Jis atkreipia dėmesį, kad tokią akimirką svarbu greitai prisiminti savo norą: „Tai tarsi testas žmogui – ar jo noras toks stiprus, kad gali jį iškart prisiminti“.
Tačiau spalio meteorų stebėjimas – ne vienintelė proga pakelti akis į dangų. Spalio 17 d. galėsime mėgautis ypatingu Mėnulio reginiu – superpilnatimi.
„Mėnulis taps pilnatimi būdamas arčiau Žemės, tad tai puiki proga, jei bus giedra, pasigrožėti jo tekėjimu“, – teigia jis.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
